Lietuvos herbas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Skydas (heraldika)|Herbinio skydo]] raudoname lauke vaizduojamas [[argent|sidabrinis]] šarvuotas [[raitelis]] ant sidabrinio žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą sidabrinį [[kalavijas|kalaviją]]. Prie raitelio kairiojo peties kabo [[azure|mėlynas]] [[skydas]] su [[or|auksiniu]] dvigubu [[kryžius (heraldika)|kryžiumi]]. Žirgo [[balnas]], [[gūnia]], kamanos ir diržai mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, [[balnakilpė]] ir [[pentinas]], makščių bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai ir [[pasaga|pasagos]] – auksiniai.

 

Raitelis dar iki atsirandant herbui simbolizavo Lietuvos didįjį kunigaikštį ir jo giminę.<ref name=Lietistorija/> Pirmą kartą raitelis ant žirgo kaip valstybės ženklas panaudotas [[1366]] m. Manoma, kad baltas raitelis su kalaviju ant balto žirgo simbolizuoja protėvių karžygio vėlę. Nuo XV a. iki XIX a. vartotas pavadinimas „Pagaunė“ ({{pl|Pogoń}}) arba „Waykimas“). Kaip valstybės simbolis „Pagaunė“ buvo naudojamas jau [[Didysis kunigaikštis|Didžiojo kunigaikščio]] [[Narimantas|Narimanto]], tai ir mini Lietuvos ir Žemaičių kronika, rasta XVII a. [[Tobolskas|Tobolsko]] archyvuose: „…tas Narimantas savo [[antspaudas|antspaude]] turėjo herbą, kažkokį raitelį, kurį padarė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ženklu. Tame herbe buvo pavaizduotas narsus vyras ant balto žirgo raudoname dugne, apnuogintu kardu, lyg kažką vytųsi. Sulaukęs senatvės Narimantas mirė ir buvo palaidotas pagoniškai. Valstybės sostą perėmė jo brolis [[Algirdas]].“{41:t.32,32}.