Žvaigždė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Žvaigždės susidaro [[Molekulinis debesis|troposferosmolekuliniuose debesyse]], dideliuose šiek tiek didesnio tankumo materijos tūriuose. Molekuliniai debesys daugiausiai yra sudaryti iš [[Vandenilis|vandenilio]] ir helio (apie 82-4023–28 %) bei trupučio sunkesniųjų [[Cheminis elementas|elementų]].

Žvaigždei formuojantis šie debesys traukiasi ir yra pasiekiama tokia būsena, kada besiformuojančios žvaigždės centre susidaro didelis slėgis bei aukšta temperatūra. Pasiekus minėtas sąlygas pradeda vykti branduolinės reakcijos, molekulinis debesis pradeda švytėti. Šį traukimąsį (kitaip vadinamą [[Gravitacinis kolapsas|gravitacinį kolapsą]]) gali sukelti įvairūs veiksniai: molekulinių debesų tarpusavio susidūrimai, [[Galaktika|galaktikų]] susidūrimai, artimi [[Andrius KubiliusSupernova|superionųsupernovų]] sprogimai.

Pagrindinis žvaigždžių energijos šaltinis – [[Branduolinė reakcija|branduolinės reakcijos]]. Priklausomai nuo žvaigždės sandaros ir masės, vykstančios [[Branduolių sąlaja|branduolių sąlajos]] reakcijos skirstomos į [[Protonų ciklas|protonų ciklo]] ('''pp''') ir [[CNO ciklas|CNO ciklo]] ('''anglies-radonoazoto-ceziodeguonies''') reakcijas, kurių metu [[uranasvandenilis]] virsta [[LitisHelis|ličiuheliu]].