Vikipedija

Zarasai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Vilensija (aptarimas | indėlis)
54 991 keitimas
red.
Eilutė 4:
|paveikslėlio tekstas =
|herbas = Coat of arms of Zarasai.gif
|vėliava =
|PL=55|PM=43|PS=50|IL=26|IM=14|IS=50
|apskritis = Utenos
|savivaldybė = Zarasų rajono
|įkurtas =
|vadovas =
|gyventojumetai = 20102013 |gyventoju = 75716966
|plotas =
|altitudė = 134
|pastokodas = LT-32001
|tinklalapis =
|vikiteka = Category:Zarasai
|globejas =
|kirč = {{vietovardis3b|Zarasaĩ|Zarasų̃|Zarasáms|Zãrasus|Zarasaĩs|Zarasuosè}}
|istpav =
Eilutė 24:
}}
 
'''Zarasai'''  – miestas šiaurės rytų [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Utenos apskritis|Utenos apskrityje]], 49  km į šiaurės rytus nuo [[Utena|Utenos]]. [[Zarasų rajono savivaldybė]]s centras, [[Zarasų miesto seniūnija]], taip pat yra [[Zarasų seniūnija|apylinkių seniūnijos]] centras. [[Urbanistikos paminklas]], [[kurortinė teritorija]].
 
Yra [[Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]] (pastatyta [[1878 ]] m.), stačiatikių [[Zarasų Visų Šventųjų cerkvė]], [[Zarasų sentikių cerkvė]] (nuo [[1992 ]] m.), [http://www.mmlab.ktu.lt/mmlab/Zarasai/zkm.htm krašto muziejus], [http://zkc.lt/ kultūros centras], paštas, rajono centrinė ligoninė, [[Gražutės RPregioninis parkas|Gražutės regioninio parko]] direkcija, kempingas, vandens sporto centras. Išlikęs iki [[1941]]  m. buvusios [[sinagoga|sinagogos]] pastatas.
 
Šiandien Zarasai  – gražus miestas. Neatpažįstamai pasikeitė senoji miesto aikštė. Iš aikštės išeina šešios radialinės gatvės. Viena iš jų kaip strėlė remiasi į [[Zarasas|Zaraso]] ežerą. Tokios gatvės Zarasams suteikia grakštumo, gerai derinasi prie vietovės.
 
== Gamta ir geografija ==▼
Zarasų miestas išsidėstęs ežerų apsuptoje kalvotoje vietoje, [[Zarasų aukštuma|Zarasų aukštumoje]] ([[Aukštaičių aukštuma|Aukštaičių aukštumos]] dalis), šiaurinėje rajono dalyje, netoli [[Latvija|Latvijos]] sienos. Miestas apsuptas ežerų – miesto pietvakariuose telkšo [[Zarasas]], pietuose – [[Zarasaitis]], pietryčiuose – [[Baltas (Zarasų r.)|Baltas]], o rytuose – [[Griežta|Griežtos]] ežeras. Zarasaitį su Griežta jungia Laukesos upelis, su Zarasu ir Baltu skiria tiltai. Miesto pietryčiuose – Magučių miškas. Aukščiausia vieta yra rytiniame Zarasaičio ir Balto ežerų krante – [[Skautų kalnas]] (170 m virš jūros lygio), ant kurio iki [[1954]] m. stovėjo aukščiausias Baltijos šalyse slidinėjimo [[tramplinas]].▼
 
[[1994]] m. [[liepos 30]] d. Zarasuose užfiksuota aukščiausia Lietuvoje temperatūra (nuo matavimų pradžios), siekusi 37,5 °C {{išnaša|{{EL|1|69|Oro temperatūra}}}}.▼
 
Zarasus iš visų pusių supa ežerai. Savo užuomazgoje miestas išsiteko vienoje Zaraso ežero saloje, o dabar jo ribos remiasi į septynis ežerus. Iš miestą supančių kalnelių Zarasai atrodo lyg iškilę virš ežerų.▼
 
== Istorija ==
[[Vaizdas:Zarasu kelias.jpg|thumb|left200px|Ketaus obeliskas [[1830]]–[[1836]] 1830–1836 m. nutiestam keliui Kaunas–DaugpilisKaunas-Daugpilis. Pastatytas [[1845]]  m., skulptorius Peter Šteinleller, aukštis 11,1 m.]]
[[Vaizdas:ZarasuJeziorosy vbplan miasta 1907.jpg|thumb|rightleft|250px180px|Zarasų viešojiplanas, biblioteka ir muziejus1907 m.]]
[[Vaizdas:Zarasu parks.jpg|thumb|right|250px|Zarasų parkas Sėlių aikštėje]]▼
[[Vaizdas:Zarasu bukontas.jpg|thumb|right|250px|Paminklas [[Dominykas Bukontas|D. Bukontui]] miesto parke (skulptorius [[Leonas Strioga]])]]▼
Nors archeologinių ar rašytinių šaltinių nerasta, bet daugelis autorių teigia, kad Zarasų įkūrimo pradžios reikia ieškoti XV a. pabaigoje ar XVI a. pradžioje. Iki tol čia gyveno [[sėliai]]. Oficialiai miesto pradžia laikoma [[1506]] metai. Tuo metu dabartinio miesto teritorijoje buvęs [[Zarasų dvaras]], o [[Zarasas|Zaraso]] ežero Didžiojoje saloje – vienuolynas (tikriausiai [[karmelitai|karmelitų]]) su mūrine bažnyčia, kurių griuvėsius dar [[XX amžius|XX amžiaus]] pradžioje zarasiškiai ardė miesto statyboms. Salą su ežero krantu jungęs 200 m ilgio medinis tiltas. Nors vietovė nepažymėta nė viename XV a. pabaigos – XVI a. pradžios Lietuvos ar [[Livonija|Livonijos]] žemėlapyje, gyvenvietei čia atsirasti tuo laiku sąlygos buvo palankios, nes vietovė labai tinkama gyventi, per ją nuo seno ėjo vienas iš pagrindinių prekybos kelių iš centrinės Lietuvos į [[Ryga|Rygą]] ir [[Pskovas|Pskovą]]. [[1530]] m. [[Zarasas|Zaraso]] ežero salos vienuolynas buvo perkeltas į [[Antalieptė|Antalieptę]], o [[Zarasų bažnyčia]] – į krantą, dabartinę jos vietą.▼
 
▲Nors archeologinių ar rašytinių šaltinių nerasta, bet daugelis autorių teigia, kad Zarasų įkūrimo pradžios reikia ieškoti XV a. pabaigoje ar XVI a. pradžioje. Iki tol čia gyveno [[sėliai]]. Oficialiai miesto pradžia laikoma [[1506]] metai. Tuo metu dabartinio miesto teritorijoje buvęs [[Zarasų dvaras]], o [[Zarasas|Zaraso]] ežero Didžiojoje saloje  – vienuolynas (tikriausiai [[karmelitai|karmelitų]]) su mūrine bažnyčia, kurių griuvėsius dar [[XX amžius|XX amžiausa.]] pradžioje zarasiškiai ardė miesto statyboms. Salą su ežero krantu jungęs 200  m ilgio medinis tiltas. Nors vietovė nepažymėta nė viename XV a. pabaigos  – XVI a. pradžios Lietuvos ar [[Livonija|Livonijos]] žemėlapyje, gyvenvietei čia atsirasti tuo laiku sąlygos buvo palankios, nes vietovė labai tinkama gyventi, per ją nuo seno ėjo vienas iš pagrindinių prekybos kelių iš centrinės Lietuvos į [[Ryga|Rygą]] ir [[Pskovas|Pskovą]]. [[1530]]  m. [[Zarasas|Zaraso]] ežero salos vienuolynas buvo perkeltas į [[Antalieptė|Antalieptę]], o [[Zarasų bažnyčia]]  – į krantą, dabartinę jos vietą.
Vietovė nuo XIV iki XVIII a. priklausė [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupui]]. XV a. pabaigoje minimas [[Zarasų dvaras]], [[1522]] m. miestelis. [[1598]] m. minimas [[Zarasų valsčius]]. [[1610]] m. Zarasuose pastatyta nauja [[Zarasų bažnyčia]], kuri kartu su miestelio dalimi sudegė [[1654]]-[[1667]] m. kare ir tik [[1674]] m. buvo atstatyta. Nuo [[1613]] m. Zarasai žymimi LDK žemėlapiuose. [[1669]] m. miestelyje gyveno daugiau kaip 300 žmonių, buvo smuklė, kalvė, susiformavęs penkių gatvių tinklas – pagrindiniai keliai į kitus miestus. Miestelis sunyko per [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]], jo gyventojus praretino [[1708]]-[[1711]] m. siautėjęs [[maras]]. [[1721]] m. inventoriaus žiniomis, čia gyveno apie 100 žmonių, amatininkų nebuvo. Vėlesnių inventorių šaltiniai nurodo nežymų gyventojų skaičiaus svyravimą, nebuvo turgų, gyveno viena prekybininkų žydų šeima, keitėsi tik pavienių amatininkų sudėtis. Miestelis virto žemdirbių gyvenviete. Jie atlikinėjo daug prievolių [[Zarasų dvaras|dvarui]]: taisė miestelio tiltą, špitolę, smuklę, vyko su pastotėmis į [[Vilnius|Vilnių]], [[Ryga|Rygą]]. Zarasai kiek atgijo XVIII a. 2-ojoje pusėje: įsteigta mokykla, taip pat muitinė, kuri davė valstiečiams leidimus parduoti Rygoje linus. [[1735]] m. [[Barauka (Zarasai)|Baraukoje]] pastatyta pirmoji Zarasų [[sentikiai|sentikių]] cerkvė.▼
 
Vietovė nuo XIV iki XVIII a. priklausė [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupui]]. XV a. pabaigoje minimas Zarasų dvaras, [[1522]] m. miestelis. [[1598]] m. minimas [[Zarasų valsčius]]. [[1610]] m. Zarasuose pastatyta nauja [[Zarasų bažnyčia]], kuri kartu su miestelio dalimi sudegė [[1654]]–[[1667]] m. kare ir tik [[1674]] m. buvo atstatyta. Nuo [[1613]] m. Zarasai žymimi [[LDK]] žemėlapiuose. [[1669]] m. miestelyje gyveno daugiau kaip 300 žmonių, buvo smuklė, kalvė, susiformavęs penkių gatvių tinklas – pagrindiniai keliai į kitus miestus.
Karo su [[Napoleonas|Napoleonu]] metu ties Zarasais įvyko rusų ir prancūzų kariuomenių susirėmimas, per juos ėjo vienas iš Napoleono kariuomenės kelių. Tolesniam Zarasų augimui didelę reikšmę turėjo [[1830]] m. pradėtas tiesti [[Daugpilis|Daugpilio]]-[[Kaunas|Kauno]] plentas. [[1831]] m. prie miesto keliskart su caro kariuomene kovėsi sukilėliai. Miesteliui žymių nuostolių padarė [[1834]] m. prekymečio metu kilęs gaisras, kuris sudegino visą centrinę jo dalį. [[1843]] m. paskelbti caro įsakai įkurti miesto rotušę ir patvirtinti [[1836]] m. nurodymus, padaryti miestą apskrities centru, suteikti herbą ir pervadinti '''Novoaleksandrovsku'''. [[1847]] m. sentikių cerkvė sugriauta. [[1872]] m. įkurta vieningo tikėjimo cerkvė, bet vėliau sentikiai atsiskyrė nuo [[stačiatikiai|stačiatikių]].▼
 
▲Vietovė nuo XIV iki XVIII a. priklausė [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupui]]. XV a. pabaigoje minimas [[Zarasų dvaras]], [[1522]] m. miestelis. [[1598]] m. minimas [[Zarasų valsčius]]. [[1610]] m. Zarasuose pastatyta nauja [[Zarasų bažnyčia]], kuri kartu su miestelio dalimi sudegė [[1654]]-[[1667]] m. kare ir tik [[1674]] m. buvo atstatyta. Nuo [[1613]] m. Zarasai žymimi LDK žemėlapiuose. [[1669]] m. miestelyje gyveno daugiau kaip 300 žmonių, buvo smuklė, kalvė, susiformavęs penkių gatvių tinklas – pagrindiniai keliai į kitus miestus. Miestelis sunyko per [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]], jo gyventojus praretino [[1708]]-–[[1711]]  m. siautėjęs [[maras]]. [[1721]]  m. inventoriaus žiniomis, čia gyveno apie 100 žmonių, amatininkų nebuvo. Vėlesnių inventorių šaltiniai nurodo nežymų gyventojų skaičiaus svyravimą, nebuvo turgų, gyveno viena prekybininkų žydų šeima, keitėsi tik pavienių amatininkų sudėtis. Miestelis virto žemdirbių gyvenviete. Jie atlikinėjo daug prievolių [[Zarasų dvaras|dvarui]]: taisė miestelio tiltą, špitolę, smuklę, vyko su pastotėmis į [[Vilnius|Vilnių]], [[Ryga|Rygą]]. Zarasai kiek atgijo XVIII a. 2-ojoje pusėje: įsteigta mokykla, taip pat muitinė, kuri davė valstiečiams leidimus parduoti Rygoje linus. [[1735]]  m. [[Barauka (Zarasai)|Baraukoje]] pastatyta pirmoji Zarasų [[sentikiai|sentikių]] cerkvė.
Zarasai su netvarkingai išsidėsčiusiais pastatais nuolat degė. Siekiant to išvengti, [[1837]] m. patvirtintas Zarasų miesto planas su įdomiu, labai tinkančiu vietovaizdžiui aikštės ir gatvių sprendimu. Projekte buvo numatyta keturkampė, viename gale pusapvalė aikštė, iš kurios eina radialinės gatvės, besikertančios su žiedinėmis. Nuo tų laikų miesto centrinės dalies išplanavimas su mažais pakitimais išliko iki mūsų dienų. Zarasai – vienintelis tokio plano respublikos rajonų miestas.▼
 
▲Karo su [[Napoleonas|Napoleonu]] metu ties Zarasais įvyko rusų ir prancūzų kariuomenių susirėmimas, per juos ėjo vienas iš Napoleono kariuomenės kelių. Tolesniam Zarasų augimui didelę reikšmę turėjo [[1830]]  m. pradėtas tiesti [[Daugpilis|Daugpilio]]-[[Kaunas|Kauno]] plentas. [[1831]]  m. prie miesto keliskart su caro kariuomene kovėsi sukilėliai. Miesteliui žymių nuostolių padarė [[1834]]  m. prekymečio metu kilęs gaisras, kuris sudegino visą centrinę jo dalį. [[1843]]  m. paskelbti caro įsakai įkurti miesto rotušę ir patvirtinti [[1836]]  m. nurodymus, padaryti miestą apskrities centru, suteikti herbą ir pervadinti '''Novoaleksandrovsku'''. Miestas išaugo 1836–[[18471842]] m. nutiesus traktą [[istorinis kelias Sankt Peterburgas–Varšuva|Sankt Peterburgas-Varšuva]]. Per du dešimtmečius gyventojų pagausėjo 7 kartus (iki 5520). [[1847]] m. sentikių cerkvė sugriauta. [[1872]]  m. įkurta vieningo tikėjimo cerkvė, bet vėliau sentikiai atsiskyrė nuo [[stačiatikiai|stačiatikių]].
Miestas išaugo [[1836]]–[[1842]] m. nutiesus [[traktas Sankt Peterburgas–Varšuva|traktą Sankt Peterburgas–Varšuva]]. Per du dešimtmečius gyventojų pagausėjo 7 kartus (iki 5520).
 
▲Zarasai su netvarkingai išsidėsčiusiais pastatais nuolat degė. Siekiant to išvengti, [[1837]]  m. patvirtintas Zarasų miesto planas su įdomiu, labai tinkančiu vietovaizdžiui aikštės ir gatvių sprendimu. Projekte buvo numatyta keturkampė, viename gale pusapvalė aikštė, iš kurios eina radialinės gatvės, besikertančios su žiedinėmis. Nuo tų laikų miesto centrinės dalies išplanavimas su mažais pakitimais išliko iki mūsų dienų. Zarasai  – vienintelis tokio plano respublikos rajonųrajono miestascentras.
[[1919]] m. rugpjūčio 25 d. miestas išvaduotas nuo bolševikų (vėliausiai iš visų Lietuvos miestų)<ref>Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušienė, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 82</ref>. [[1932]] m. Zarasams suteiktas kurortinio miesto ir vasarvietės statusas.▼
 
▲[[1919]]  m. [[rugpjūčio 25]] d. miestas išvaduotas nuo bolševikų (vėliausiai iš visų Lietuvos miestų)<ref>Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušienė, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 82</ref>. [[1932]]  m. Zarasams suteiktas kurortinio miesto ir vasarvietės statusas.
[[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatytas paminklas [[Marija Melnikaitė|M. Melnikaitei]] ([[1955]] m., skulptorius J. Mikėnas, architektas G. Valiuškis), įsteigtas jos garbei muziejus, vėliau pastatyti dabartinės savivaldybės pastatas ([[1975]] m., architektas V. Geibūnas), pašto rūmai ([[1976]] m., architektas E. Pšenisnovas).▼
 
▲[[1946]]  m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu[[1955]] m. pastatytas paminklas [[Marija Melnikaitė|M.Marijai Melnikaitei]] (skulpt. [[1955Jonas Mikėnas]] m., skulptorius Jarchit. Mikėnas, architektas G. Valiuškis), įsteigtas jos garbei muziejus, vėliau[[1975]] m. pastatytipastatytas dabartinėsdabartinis savivaldybės pastatas ([[1975]] marchit., architektas V. Geibūnas), pašto rūmai ([[1976]]  m., architektaspašto rūmai (archit. E. Pšenisnovas).
[[1992]] m. pašventinta nauja sentikių cerkvė, parapijai priklauso apie 1000 tikinčiųjų. [[1996]] m. patvirtintas [[Zarasų herbas]].
 
[[20081992]] m. metaispašventinta nauja sentikių cerkvė, parapijai priklauso apie 1000 tikinčiųjų. [[1996]] m. patvirtintas [[Zarasų herbas]]. <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=25262</ref> [[2008]] m. Zarasai paskelbti pirmąja [[Lietuvos kultūros sostinė|Lietuvos kultūros sostine]]. [[2008]]  m. [[rugsėjo 10]] d. Zarasams suteiktas [[kurortinė teritorija|kurortinės teritorijos]] statusas. [[2011]] m. Zaraso ežero pakrantėje įrengtas įspūdingas kraštovaizdžio apžvalgos ratas. Unikalus ir vienintelis Lietuvoje statinys yra 17 m aukščio ir 34 m pločio, jis įrengtas remiantis Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektu. <ref>[http://www.balsas.lt/naujiena/555823/zarasuose-naujas-apzvalgos-ratas Zarasuose – naujas apžvalgos ratas, 2011-09-16]</ref>
 
[[2011]] m. Zaraso ežero pakrantėje įrengtas įspūdingas kraštovaizdžio apžvalgos ratas. Lietuvoje unikalus ir analogų neturintis statinys yra 17 metrų aukščio ir 34 metrų pločio, jis įrengtas remiantis Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektu <ref>http://www.balsas.lt/naujiena/555823/zarasuose-naujas-apzvalgos-ratas</ref>.
 
{{adm2|4}}
{{admr|[[1598]] m.|[[Zarasų valsčius|Zarasų valsčiaus]] centras|}}
{{admr|[[1839]]–[[1842]] m.|[[Vidžių apskritis|Vidžių apskrities]] centras|}}
{{admr|[[1835]]–[[1950]] m.|—–|[[Zarasų apskritis|Zarasų apskrities]] centras}}
{{admr|[[1950]]–1950–[[1953]] m.|r2=2|rajoninio pavaldumo miestas, [[Zarasų apylinkė]]s centras|r3=2|[[Zarasų rajonas|Zarasų rajono]] centras|[[Vilniaus sritis]]}}
{{admr|[[1953]]–1953–[[1995]] m.|}}
{{admr|[[nuo 1995]]– m.|[[Zarasų miesto seniūnija]], [[Zarasų seniūnija|Zarasų seniūnijos]] centras|[[Zarasų rajono savivaldybė]]s centras|[[Utenos apskritis]]}}
{{adme}}
 
=== Pavadinimo kilmė ===
[[1613]] m. Zarasai pažymėti [[LDK]] žemėlapyje vardu ''Jeziorosa''. Miesto vardas ''Zarasai'' oficialiai vartotas iki [[1836]] m., kai čia viešėjo caras [[Nikolajus I]] ir vietovė jam taip patiko, kad jo įsakymu miestas pervadintas sūnaus ir sosto paveldėtojo Aleksandro garbei kaip ''Novoaleksandrovskas'' ({{ru|Новоалександровск}}; galiojo iki [[1918]] m.). [[1919]] m. miestas gavo lietuvišką pavadinimą ''Ežerėnai'' – norėta vietovardį sulietuvinti, kadangi lenkiškai nuo XVI a. pradžios buvo rašoma ''Jeziorosy'' ({{pl|jezioro}} – „ežeras“).
 
[[1613]] m. Zarasai pažymėti [[LDK]] žemėlapyje vardu ''Jeziorosa''. Miesto vardas ''Zarasai'' oficialiai vartotas iki [[1836]] m., kai čia viešėjo caras Nikolajus I ir vietovė jam taip patiko, kad jo įsakymu miestas pervadintas sūnaus ir sosto paveldėtojo Aleksandro garbei kaip '''''Novoaleksandrovskas''''' ({{ru|Новоалександровск}}; galiojo iki [[1918]] m.). [[1919]] m. miestas gavo lietuvišką pavadinimą '''''Ežerėnai''''' – norėta vietovardį sulietuvinti, kadangi lenkiškai nuo XVI a. pradžios buvo rašoma ''Jeziorosy'' ({{pl|jezioro}} – „ežeras“), [[1920]]  m. Lietuvos žemėlapyje aptinkamas vertimas ''Jarosai''. Tačiau jau [[Kazimieras Būga]] išaiškino, kad ''Zarasai'' yra iš [[sėliai|sėlių]] kalbos atėjęs vietovardis (sėliškai ''ezaras''  – „ežeras“, o [[Zarasas|Zaraso]] ežeras vadinosi ''Ezerasas'' arba ''Ezarasas''). Iš ežero pavadinimo palaipsniui radosi ir miesto vardas (panašiai kaip [[Jūžintai]], [[Svėdasai]] ir kiti šiaurės [[Aukštaitija|Aukštaitijos]] vietovardžiai), tiesa, iš pradžių kaip ''Azarasai'' (išnykus sėliams), o paskui ir ''Zarasai'', kuris ir prigijo tarp vietos gyventojų (priešingai nei ''Ežerėnai''  – jau [[1929]]  m. oficiali miesto vardo lytis pripažinta '''''Zarasai''''').
 
Liaudis pasakoja tokią miesto atsiradimo legendą. Kadaise ant didelės kalvos gyvenusi milžinų šeima, kurioje augęs milžinukas Azerasas  – linksmas, greitas ir mėgstąs žaisti slėpynių. Tėvai labai mylėję savo sūnų ir dažnai žaisdavę su juo. Viena dieną šeimą išėjusi miškan. Milžinukas taip pasislėpęs, kad tėvai jau nebesugebėję jo rasti. Tėvai šaukę  – „Azerasai! Azerasai! Azerasai!“, bet aidas atkartojęs tik „Zarasai! Zarasai! Zarasai!“ Nuo balsų pabudęs milžinukas suskubęs pas tėvus ir visi apsidžiaugę, kad surado vieni kitą. Vėliau ant kalvos apsigyvenę žmonės čia įkūrė miestą ir pavadino milžinų šeimos atminimui Zarasais.
 
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=116|till=9000|inc=1000|incmin=200
|1865|4770|r1865=<ref name="GSSRI"/>
|1896|7556|r1896=<ref name="ESBE"/>
eilutė 85 ⟶ 74:
|1939|4500
|1959|4700
|1970|6624|r1970=<ref name="MLTE">{{MLTE|3|839||Zarasai}}</ref>
|1976|7400|r1976=<ref name="LTE">{{LTE|12|425||Zarasai}}</ref><ref name="TLE">{{TLE|4|613||Zarasai}}</ref>
|1979|7250
|1989|8916
|2001|8365}}
|2013|6966
}}
 
▲[[Vaizdas:Zarasu bukontas.jpg|thumb|right|250px180px|Paminklas [[Dominykas Bukontas|D.Dominykui Bukontui]] miesto parke (skulptoriusskulpt. [[Leonas Strioga]])]]
=== Žymūs žmonės ===▼
▲[[Vaizdas:Zarasu parks.jpg|thumb|right|250px|Zarasų parkas Sėlių aikštėje]]
 
▲=== Žymūs žmonės ===
* [[Dominykas Bukontas]] (1873–1919), gydytojas, antropologas▼
* [[Jurijus Penas]] (1854–1937), žydų dailininkas▼
* [[Marija Melnikaitė]] (1923–1943), tarybinė partizanė, gimusi Zarasuose, [[Tarybų Sąjungos Didvyris|Tarybų Sąjungos Didvyrė]] (1944 m., vardas suteiktas po mirties) Sovietmečiu jai pastatytas paminklas, įkurtas memorialinis muziejus
▲* [[Dominykas Bukontas]] (1873–1919), gydytojas, antropologas
▲* [[Jurijus Penas]] (1854–1937), žydų dailininkas
* [[UljanaMarija SemionovaMelnikaitė]] (1952–1923–1943), legendinėsovietinė krepšininkėpartizanė
* [[Uljana Semionova]] (g. 1952), Latvijos krepšininkė
* Baronas [[Piotras Vrangelis]] (1878–1928), generolas-leitenantas, rusų Baltosios armijos vadas (gimė Zarasų rajone buvusiame [[Mukulių dvaras|Mukulių dvare]]).
 
== Švietimo ir ugdymo įstaigos ==
* [[Zarasų Ąžuolo gimnazija|„Ąžuolo“ gimnazija]]
* [[Zarasų Pauliaus Širvio pagrindinė mokyklaprogimnazija|Pauliaus Širvio pagrindinė mokyklaprogimnazija]]▼
* [[Zarasų Santarvės pradinė mokykla|„Santarvės“ pradinė mokykla]]
▲* [[Zarasų Pauliaus Širvio pagrindinė mokykla|Pauliaus Širvio pagrindinė mokykla]]
* [http://www.zarasubiblioteka.lt/ Zarasų viešoji biblioteka]▼
* Zarasų meno mokykla
* [[Zarasų žemės ūkio mokykla]] ([[Dimitriškės]]e)
▲* [http://www.zarasubiblioteka.lt/lt/ Zarasų viešoji biblioteka]
 
▲== Gamta ir geografija ==
==Miestų partnerystė==▼
▲Zarasų miestas išsidėstęs ežerų apsuptoje kalvotoje vietoje, [[Zarasų aukštuma|Zarasų aukštumoje]] ([[Aukštaičių aukštuma|Aukštaičių aukštumos]] dalis), šiaurinėje rajono dalyje, netoli [[Latvija|Latvijos]] sienos. Miestas apsuptas ežerų  – miesto pietvakariuose telkšo [[Zarasas]], pietuose  – [[Zarasaitis]], pietryčiuose  – [[Baltas (Zarasų r.)|Baltas]], o rytuose  – [[Griežta|Griežtos]] ežeras. Zarasaitį su Griežta jungia [[Laukesa (upė)|Laukesos]] upelis, su Zarasu ir Baltu skiria tiltai. Miesto pietryčiuose  – Magučių miškas. Aukščiausia vieta yra rytiniame Zarasaičio ir Balto ežerų krante  – [[Skautų kalnas]] (170  m virš jūros lygio), ant kurio iki [[1954]]  m. stovėjo aukščiausias Baltijos šalyse slidinėjimo [[tramplinas]].
 
▲[[1994]]  m. [[liepos 30]] d. Zarasuose užfiksuota aukščiausia Lietuvoje temperatūra (nuo matavimų pradžios), siekusi 37,5  °C. {{išnaša|<ref>{{EL|1|69|Oro temperatūra}}}}.</ref>
 
▲Zarasus iš visų pusių supa ežerai. Savo užuomazgoje miestas išsiteko vienoje Zaraso ežero saloje, o dabar jo ribos remiasi į septynis ežerus. Iš miestą supančių kalnelių Zarasai atrodo lyg iškilę virš ežerų.
 
▲== Miestų partnerystė ==
Miestas bendradarbiauja su [[Lenkija|Lenkijos]] miestu [[Zdunska Volia]].
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
== Literatūra ==
<small>
* Po Zarasų apylinkes / S. Navardauskas. – Vilnius: Mintis, 1973. – 23 p.: iliustr.
* Vadovas po Zarasų kraštą / Gražina Ragauskaitė. – Vilnius: Atkula, 1996. – 64 p.: iliustr. – ISBN 9986-536-25-1
* Zarasų kraštas: nuo žinomo iki naujai atrasto. – Kaunas: Lututė, 2004. – 31 p.: iliustr. – ISBN 9955-575-67-0
* Zarasai laiko vilnyse / [[Laima Raubiškienė]]. – Utena: Utenos Indra, 2006. – 207 p.: iliustr. – ISBN 9955-676-35-3
* Su šeima po Zarasų kraštą: informacinis leidinys. – Kaunas: Lututė, 2007. – 36 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-37-023-9
* Kultūra kaip gyvas vanduo: Zarasai – Lietuvos kultūros sostinė 2008 / Danutė Pulokaitė. – Vilnius: Petro ofsetas, 2008. – 44 p.: iliustr.
* Zarasų krašto gyvieji tradiciniai amatai. – Vilnius: Petro ofsetas, 2009–2011.
** D. 1: Audimas ir medžio drožyba / Ilona Vaitkevičienė. – 2009. – 80 p.: iliustr. – ISBN 978-609-420-038-0
** D. 2: Kalvystė, paprotinė dailė, tekstilė, tapyba, popieriaus karpiniai, pynimas iš vytelių, armonikos ir kulinarinis paveldas / Ilona Vaitkevičienė, Danutė Pulokaitė, Gražina Zolotuchina. – 2011. – 100 p.: iliustr. – ISBN 978-609-420-118-9
* Zarasų kraštas: albumas / Alvydas Stauskas. – Vilnius: Standartų spaustuvė, 2011. – 109 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-488-48-4
* Zarasų miesto ir apylinkių senoji architektūra: fotoalbumas / Ilona Vaitkevičienė. – Utena: Zarasų krašto muziejus, 2011. – 90 p.: iliustr. – ISBN 978-609-455-024-9
* Gimtinė gyva: Zarasų krašto literatų kūrybos rinktinė / Danutė Pulokaitė, Vasilijus Trusovas, Gitana Vasalauskienė, Danutė Karlienė. – Zarasai: Utenos spaustuvė, 2012. – 119 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-35-139-9
</small>
 
== Nuorodos ==
* {{ML|1|554|Zarasai}}
* [http://www.zarasai.lt/ Zarasų rajono savivaldybė]
* [http://www.zarasai.org/ Zarasų rajono jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritas stalas“]
* [http://www.zarasai.net/news.php Informacija apie Zarasus]
* [http://www.zarasai.lt/zarasams500/docs/zarasaie.htm Zarasų istorija iki XVIII a. pabaigos]
* [http://www.balticmaps.eu/?lang=lt&draw_hash=clmkhv&centerx=641397&centery=6178527&zoom=3&layer=map Zarasų žemėlapis]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Zarasai"