1968 m. yra vieni svarbiausių metų ŽaroUžpakalio gyvenime: viena vertus, jis baigia lyginamosios [[Literatūra|literatūros]] bakalaurą, kita vertus, susipažįsta su Pjeru Šeferu ([[Pierre Schaeffer]]) ir išmaino konservatoriją į Muzikinių tyrimų grupę, kurią įsteigė Šeferas siekdamas suburti šiuolaikinės ir eksperimentinės muzikos kūrėjus ir tyrinėtojus, ieškančius naujų muzikinės raiškos būdų. Pajutęs aistrą [[Elektroakustinė muzika|elektroakustinei muzikai]], Žaras parodo savo sugebėjimus manipuliuodamas magnetofonu ir magnetinėmis juostelėmis bei kurdamas kūrinių eskizus.
Jau 1969 m. sukuria pirmuosius elektroakustinės muzikos kūrinius, skirtus [[Reimsas|Reimso]] kultūros rūmams: ''Happiness is a sad song'', vėliau ''Erosmachine'' ir ''La Cage''. Pastarasis kelių egzempliorių tiražu išleidžiamas 1971 m. po to, kai dėl nesutarimų jis palieka Muzikinių tyrimų grupę.
