Alytaus apskritis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lappon (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Lappon (aptarimas | indėlis)
Eilutė 48:
=== XX a. tarpukaris ===
Apskritį [[1915]] m. rugsėjį sudarė vokiečių okupacinė valdžia (pavadino ''Kreis Alita''), čia įsikūrė ''Kreishauptmann'' – apskrities viršininko įstaiga ir žandarmerijos nuovada. [[1915]]–[[1916]] m. ji priklausė [[Oberostas|Oberosto]] [[Suvalkų sritis|Suvalkų sričiai]], [[1916]]–[[1917]] m. [[Vilniaus-Suvalkų sritis|Vilniaus-Suvalkų sričiai]], [[1917]]–[[1918]] m. [[Lietuvos sritis|Lietuvos sričiai]]. [[1917]] m. prijungta [[Merkinės apskritis]]. Vokiečių valdžia išsilaikė iki [[1918]] m. spalio. [[1919]] m. įstatymu Lietuvoje įkurtos naujos apskritys, į Alytaus apskritį įėjo 22 valsčiai. [[1920]]–[[1939]] m. pietrytinę apskrities dalį buvo okupavusi [[Lenkija]], ji grąžinta [[Lietuva]]i [[1939]] ir [[1940]] m. Toje dalyje [[1941]] m. [[sausio 15]] d. atkurti [[Druskininkų valsčius|Druskininkų]], [[Marcinkonių valsčius|Marcinkonių]] ir [[Rudnios valsčius|Rudnios]] valsčiai, perduoti iš [[Gudijos TSR]] [[Pariečės rajonas|Pariečės rajono]] ir [[Rodūnios rajonas|Rodūnios rajono]] žemių. [[1941]]–[[1942]] m. Alytaus apskritis įėjo į [[Ostland]]o Lietuvos generalinės apygardos [[Vilniaus krašto apyg]]ardą, čia buvo 12 valsčių. [[1942]]–[[1944]] m. priklausė [[Kauno krašto apygarda]]i. [[1945]] m. Lietuvoje vėl įkurta 41 apskritis, tarp jų ir Alytaus. [[1946]] m. [[Birštono valsčius|Birštono]], [[Jiezno valsčius|Jiezno]] ir [[Stakliškių valsčius|Stakliškių]] valsčiai perduoti naujai [[Prienų apskritis|Prienų apskričiai]], o [[Druskininkų valsčius|Druskininkų]], [[Marcinkonių valsčius|Marcinkonių]], [[Merkinės valsčius|Merkinės]], [[Rudnios valsčius|Rudnios]] ir [[Varėnos valsčius|Varėnos]] valsčiai – [[Varėnos apskritis|Varėnos apskričiai]]. [[1950]] m. [[birželio 20]] d. apskritis per administracinę reformą apskritis pertvarkyta į [[Alytaus rajonas|Alytaus rajoną]] (23 apylinkės), dalis teritorijos atiteko [[Daugų rajonas|Daugų rajonui]] (14 apylinkių), [[Jiezno rajonas|Jiezno rajonui]] (6 apylinkės), [[Lazdijų rajonas|Lazdijų rajonui]] (8 apylinkės), [[Simno rajonas|Simno rajonui]] (16 apylinkių) ir [[Veisiejų rajonas|Veisiejų rajonui]] (2 apylinkės).
 
Pagal [[1923]] m. surašymo duomenis apskrityje gyveno 109 678 žmonės, kurių tautinė sudėtis buvo pasiskirsčiusi taip:<ref>[http://www.stat.gov.lt/uploads/leidiniai/Lietuvos_gyv_sur.pdf?PHPSESSID=cfae3ef4f0d63b682f6f56cae1494a0f 1923 m. surašymo duomenys]</ref>
 
* [[Lietuviai]] - 87,2% (95648);
* [[Žydai]] - 7,04% (7729);
* [[Lenkai]] - 3,62% (3974);
* [[Rusai]] - 0,69% (757);
* [[Vokiečiai]] - 0,38% (419);
* [[Baltarusiai]] - 0,17% (190);
* Kiti - 0,87% (961).
 
=== Nepriklausomybės atgavimas ===