16:40, 26 rugsėjo 2011 versija taisyti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S →‎Biografija: Vikifikavimas, replaced: - → – using AWB ← Prieš tai darytas keitimas		23:56, 21 kovo 2013 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 677 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Juozas Kancleris''' ('''Kanclerius, Kanclierius, Kancerius, Kancležis''') ([[1859]] m. [[lapkričio 3]] d. [[Igliauka\|Iglaukoje]] – [[1936]] m. [[liepos 21]] d. [[Kalvarija\|Kalvarijoje]]) – valstietis, [[knygnešys]]. == Biografija == Tėvai – valstiečiai. Kai Juozui Kancleriui buvo 3 m., mirė motina. Augo pas gimines Paulionius [[Santaka (Kalvarija)\|Santakoje]] ([[Marijampolės rajonas\|Marijampolės raj]].). Skaityti, rašyti išmoko pats jau grįžęs iš kariuomenės.▼ Paulionio svainis J. Barkauskas apie [[1887]] m. supažindino su knygnešiu [[Petras Mikolainis\|Petru Mikolainiu]], kuris jo ūkyje [[Juodeliai\|Juodeliuose]] (Marijampolės raj.) buvo įsirengęs knygų slėptuvę. J. Kancleris padėjo P. Mikolainiui platinti spaudą. [[1890]] m. dėl [[žandaras\|žandarų]] persekiojimų P. Mikolainiui išvykus į [[Mažoji Lietuva\|Mažąją Lietuvą]], pradėjo pats gabenti spaudą iš [[Tilžė]]s. Dažniausiai nešdavo per sieną ties [[Slibinai]]s (netoli [[Naumiestis\|Naumiesčio]]) ir paslėpdavo [[Šūkliai\|Šūkliuose]] ([[Vilkaviškio rajonas\|Vilkaviškio raj]].) pas Jurgį Baliūną. Iš čia arkliais išvežiodavo spaudos platintojams.▼ ▲Tėvai – valstiečiai. Kai Juozui Kancleriui buvo 3 m., mirė motina. Augo pas gimines Paulionius [[Santaka (Kalvarija)\|Santakoje]] ([[Marijampolės rajonas\|Marijampolės raj]].). Skaityti, rašyti išmoko pats jau grįžęs iš kariuomenės. Tapo knygnešiu profesionalu. Buvo nepaprastos valios, drąsos ir gabumų, pramintas [[Suvalkija\|Suvalkijos]] knygnešių karaliumi. Turėjo daug bendradarbių – knygnešių ir spaudos platintojų. Pas pažįstamus valstiečius buvo įsirengęs slėptuvių. Per metus vidutiniškai parsigabendavo apie 20 transportų (100–120 panešamų ryšulių už 10 000 [[Rusijos rublis\|rublių]]). Vienu kartu iš [[Tilžė]]s imdavo už 500 rb. Nešdavo įvairaus turinio spaudinius. Mėgo pasaulietinius. Parsigabeno ir išplatino [[Aušra (laikraštis)\|„Aušros“]] likučius.▼ ▲Paulionio svainis J. Barkauskas apie [[1887]] m. supažindino su knygnešiu [[Petras Mikolainis\|Petru Mikolainiu]], kuris jo ūkyje [[Juodeliai\|Juodeliuose]] (Marijampolės raj.) buvo įsirengęs knygų slėptuvę. J. Kancleris padėjo P. Mikolainiui platinti spaudą. [[1890]] m. dėl [[žandaras\|žandarų]] persekiojimų P. Mikolainiui išvykus į [[Mažoji Lietuva\|Mažąją Lietuvą]], pradėjo pats gabenti spaudą iš [[Tilžė]]s. Dažniausiai nešdavo per sieną ties [[Slibinai]]s (netoli [[Naumiestis\|Naumiesčio]]) ir paslėpdavo [[Šūkliai\|Šūkliuose]] ([[Vilkaviškio rajonas\|Vilkaviškio raj]].) pas Jurgį Baliūną. Iš čia arkliais išvežiodavo spaudos platintojams. ▲Tapo knygnešiu profesionalu. Buvo nepaprastos valios, drąsos ir gabumų, pramintas [[Suvalkija\|Suvalkijos]] knygnešių karaliumi. Turėjo daug bendradarbių – knygnešių ir spaudos platintojų. Pas pažįstamus valstiečius buvo įsirengęs slėptuvių. Per metus vidutiniškai parsigabendavo apie 20 transportų (100–120 panešamų ryšulių už 10 000 [[Rusijos rublis\|rublių]]). Vienu kartu iš [[Tilžė]]s imdavo už 500 rb. Nešdavo įvairaus turinio spaudinius. Mėgo pasaulietinius. Parsigabeno ir išplatino [[Aušra (laikraštis)\|„Aušros“]] likučius. Pavyko iš Mažosios Lietuvos pargabenti ir spausdinimo mašinėlę, taip pat nemažai šrifto. Mašinėlė buvo nuvežta iki [[Dargužiai\|Dargužių k.]], už [[Valkininkai\|Valkininkų]], o toliau atsidūrė už [[Vilnius\|Vilniaus]]. Lietuviška [[spauda]] aprūpindavo daugelį pietinės Suvalkijos ir [[Vilniaus kraštas\|Vilnijos]] knygų platintojų, Vilniaus inteligentų. Nuveždavo už [[Nemunas\|Nemuno]] į [[Gudakiemis\|Gudakiemį]] ir [[Kaniūkai (reikšmės)\|Kaniūkus]]. Spaudinius pats pristatydavo [[Vincas Kudirka\|Vincui Kudirkai]], [[Adomas Grinevičius\|Adomui Grinevičiui]], [[Kazys Grinius\|Kaziui Griniui]], [[Stasys Matulaitis\|Stasiui Matulaičiui]] ir kt. eilutė 13 ⟶ 12: [[Sietynas (organizacija)\|„Sietyno“ draugijoje]] buvo vienas pagrindinių knygnešių. Išaiškinus draugiją, buvo ieškomas žandarų, bet spėjo pasislėpti. Buvo ir [[Artojai (organizacija)\|„Artojų“ draugijos]] narys. [[1899]] m. lapkričio mėn. pasienio sargybinių sužeistas ir areštuotas, sugebėjo pabėgti. [[1901]] m. [[lapkričio 26]] d. sulaikytas prie [[Rumokai\|Rumokų]] (Vilkaviškio raj.). Per kratą rado drabužiuose paslėptus 25 spaudinius. Kardomasis areštas taikytas [[Vilkaviškis\|Vilkaviškyje]], [[Marijampolė]]je, Kalvarijoje. Nuo 1901 m. gegužės mėn. [[Kalvarijos kalėjimas\|Kalvarijos kalėjime]] ėmė vaidinti išprotėjusį. Išvežtas į Tvorkų psichiatrijos ligoninę netoli [[Varšuva\|Varšuvos]]. Pripažintas nepagydomu ligoniu ir grąžintas į [[Suvalkai\|Suvalkus]]. [[1902]] m. [[gegužės 1]] d. paleistas iš kalėjimo. Dalyvavo [[~~1905-07~~1905–1907 m. Rusijos revoliucija\|1905 m. revoliucijoje]], į Lietuvą gabeno revoliucinę spaudą ir ginklus. Nuo [[1931]] m. [[gruodžio 1]] d. paskirta 50 Lt knygnešio pensija. Kalvarijoje iš valstybės gavo pusę gyvenamojo namo (Dariaus ir Girėno g. 92). == Atmintinos vietos ir paminklai == * Gyvenamasis namas Kalvarijoje, Dariaus ir Girėno g. 92, pažymėtas memorialine lenta, atidengta [[1987]] m. [[birželio 4]] d. (autorius [[Leonas Juozonis]]).▼ ▲* Gyvenamasis namas Kalvarijoje, Dariaus ir Girėno g. 92, pažymėtas memorialine lenta, atidengta [[1987]] m. [[birželio 4]] d. (autorius [[Leonas Juozonis]]). * Kapas su antkapiniu paminklu Kalvarijos kapinėse. * Pavardė įrašyta [[Knygnešių sienelė]]je Kauno [[Vytauto Didžiojo karo muziejus\|Vytauto Didžiojo karo muziejaus]] sodelyje. ~~[[Kategorija~~{{DEFAULTSORT:~~Knygnešiai\|~~Kancleris, Juozas]]}} [[Kategorija:~~Sietyno organizacijos nariai\|Kancleris, Juozas~~Knygnešiai]] [[Kategorija:Sietyno organizacijos nariai]]

Juozas Kancleris: Skirtumas tarp puslapio versijų