Atverti pagrindinį meniu

Juozas Kancleris (Kanclerius, Kanclierius, Kancerius, Kancležis) (1859 m. lapkričio 3 d. Iglaukoje – 1936 m. liepos 21 d. Kalvarijoje) – valstietis, knygnešys.

BiografijaKeisti

Tėvai – valstiečiai. Kai Juozui Kancleriui buvo 3 m., mirė motina. Augo pas gimines Paulionius Santakoje (Marijampolės raj.). Skaityti, rašyti išmoko pats jau grįžęs iš kariuomenės.

Paulionio svainis J. Barkauskas apie 1887 m. supažindino su knygnešiu Petru Mikolainiu, kuris jo ūkyje Juodeliuose (Marijampolės raj.) buvo įsirengęs knygų slėptuvę. J. Kancleris padėjo P. Mikolainiui platinti spaudą. 1890 m. dėl žandarų persekiojimų P. Mikolainiui išvykus į Mažąją Lietuvą, pradėjo pats gabenti spaudą iš Tilžės. Dažniausiai nešdavo per sieną ties Slibinais (netoli Naumiesčio) ir paslėpdavo Šūkliuose (Vilkaviškio raj.) pas Jurgį Baliūną. Iš čia arkliais išvežiodavo spaudos platintojams.

Tapo knygnešiu profesionalu. Buvo nepaprastos valios, drąsos ir gabumų, pramintas Suvalkijos knygnešių karaliumi. Turėjo daug bendradarbių – knygnešių ir spaudos platintojų. Pas pažįstamus valstiečius buvo įsirengęs slėptuvių. Per metus vidutiniškai parsigabendavo apie 20 transportų (100–120 panešamų ryšulių už 10 000 rublių). Vienu kartu iš Tilžės imdavo už 500 rb. Nešdavo įvairaus turinio spaudinius. Mėgo pasaulietinius. Parsigabeno ir išplatino „Aušros“ likučius.

Pavyko iš Mažosios Lietuvos pargabenti ir spausdinimo mašinėlę, taip pat nemažai šrifto. Mašinėlė buvo nuvežta iki Dargužių k., už Valkininkų, o toliau atsidūrė už Vilniaus. Lietuviška spauda aprūpindavo daugelį pietinės Suvalkijos ir Vilnijos knygų platintojų, Vilniaus inteligentų. Nuveždavo už Nemuno į Gudakiemį ir Kaniūkus. Spaudinius pats pristatydavo Vincui Kudirkai, Adomui Grinevičiui, Kaziui Griniui, Stasiui Matulaičiui ir kt.

„Sietyno“ draugijoje buvo vienas pagrindinių knygnešių. Išaiškinus draugiją, buvo ieškomas žandarų, bet spėjo pasislėpti. Buvo ir „Artojų“ draugijos narys.

1899 m. lapkričio mėn. pasienio sargybinių sužeistas ir areštuotas, sugebėjo pabėgti. 1901 m. lapkričio 26 d. sulaikytas prie Rumokų (Vilkaviškio raj.). Per kratą rado drabužiuose paslėptus 25 spaudinius. Kardomasis areštas taikytas Vilkaviškyje, Marijampolėje, Kalvarijoje. Nuo 1901 m. gegužės mėn. Kalvarijos kalėjime ėmė vaidinti išprotėjusį. Išvežtas į Tvorkų psichiatrijos ligoninę netoli Varšuvos. Pripažintas nepagydomu ligoniu ir grąžintas į Suvalkus. 1902 m. gegužės 1 d. paleistas iš kalėjimo.

Dalyvavo 1905 m. revoliucijoje, į Lietuvą gabeno revoliucinę spaudą ir ginklus. Nuo 1931 m. gruodžio 1 d. paskirta 50 Lt knygnešio pensija. Kalvarijoje iš valstybės gavo pusę gyvenamojo namo (Dariaus ir Girėno g. 92).

Atmintinos vietos ir paminklaiKeisti