29-asis teritorinis šaulių korpusas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
'''Raudonosios darbininkų ir valstiečių armijos 29-asis teritorinis šaulių korpusas''', arba [[Raudonoji armija|Raudonosios darbininkų ir valstiečių armijos]] Lietuviškasis nacionalinis [[Korpusas (karyba)|korpusas]] – buv. [[Lietuvos liaudies kariuomenė]]s pagrindu suformuota [[TSRS]] ginkluotųjų pajėgų 11-osios [[Armija (karinis vienetas)|armijos]] (nuo 1941 m. liepos pr. – 22-osios armijos) sudėtinė dalis. Veikė nuo [[1940]] m. [[rugpjūčio 30]] d. iki [[1941]] m. rugsėjo II pusės (realiai – iki 1941 m. rugpjūčio pab.).
== Lietuvos kariuomenės pertvarkymas į Raudonosios armijos korpusą ==
Eilutė 6:
1940 m. [[rugpjūčio 30]] d. LTSR Liaudies Komisarų Taryba nutarė „perorganizuoti Lietuvos Liaudies Kariuomenę į Raudonosios Armijos šaulių teritorinį korpusą ir įjungti jį į Pabaltijo Ypatingosios Karo Apygardos kariuomenės sudėtį“, t. y. iš esmės likviduoti buv. Lietuvos kariuomenę. Vykdant šį nutarimą, Pabaltijo ypatingosios karinės apygardos žinion turėjo būti perduota visas buv. Lietuvos kariuomenės turtas ir visos buv. Lietuvos krašto apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos; [[Kauno karo mokykla]] turėjo būti pertvarkyta į Raudonosios armijos Vilniaus pėstininkų karo mokyklą, o karo komendantūros – į Pabaltijo ypatingajai karinei apygardai pavaldžius sovietinio pavyzdžio karinius komisariatus.
Oficialiai 29-asis teritorinis šaulių korpusas buvo įsteigtas Vyriausiosios likvidacinės komisijos (LTSR krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos liaudies kariuomenei likviduoti) pirmininko [[Vincas Vitkauskas|V. Vitkausko]] 1940 m. [[rugpjūčio 30]] d. įsakymu, kuris skelbė: „Remiantis Pabaltės Karo Apygardos Karinės Tarybos nutarimu, nuo š. m. rugpjūčio mėn. 30 d. Lietuvos Liaudies Kariuomenė performuojama į SSSR Raudonosios Armijos 29 šaulių teritorinį korpusą. Pagrindas: Pabaltės Karo Apygardos Karinės Tarybos 1940 m. rugpjūčio mėn. 30 d. raštas Nr. 00298/C“. Netrukus po šio įsakymo paskelbimo
29-ojo šaulių korpuso formavimas užtruko iki 1940 m. pabaigos. Korpuso divizijos buvo formuojamos iš pradžių Utenos, Biržų ir Zarasų apskrityse, vėliau daugiausia [[Vilnius|Vilniuje]] ir jo apylinkėse. Lietuvos okupacinei administracijai baiminantis lietuviškojo šaulių korpuso karininkų masinio „išėjimo pas vokiečius“, 1940 m. rugsėjį beveik visas korpusas buvo sutelktas [[LTSR]] rytiniame pakraštyje, t. y. atokiau nuo LTSR sienos su [[Vokietija]]. Korpuso ir jo [[divizija|divizijų]] štabai nuo tada buvo dislokuoti Vilniuje, dauguma korpuso dalinių – Vilniuje ir jo apylinkėse, kai kurie – [[Rokiškis|Rokiškyje]], [[Obeliai|Obeliuose]], [[Kupiškis|Kupiškyje]], [[Švenčionėliai|Švenčionėliuose]] ir [[Ukmergė]]je.
29-ąjį šaulių korpusą sudarė trys pagrindinės dalys: vad. „korpuso dalys“ (iš buv. Lietuvos kariuomenės aviacijos, ryšių bei kavalerijos dalinių, taip pat dalies artilerijos, karo technikos ir pėstininkų dalinių sudaryti daliniai, tiesiogiai pavaldūs korpuso štabui), 179-oji šaulių divizija ir 184-oji šaulių divizija.
Eilutė 14:
„Korpuso dalis“ sudarė:
* korpuso vadovybė
* aviacijos [[eskadrilė]]
* 615-asis artilerijos [[pulkas]]
* 26-asis kavalerijos pulkas ir kt. daliniai
* 179-
** divizijos štabas
** 215-asis šaulių pulkas
** 234-asis šaulių pulkas
** 259-asis šaulių pulkas
** 618-asis lengvosios artilerijos pulkas
** 619-asis [[haubica|haubicų]] pulkas ir kt. daliniai
* 184-
** divizijos štabas
** 262-asis šaulių pulkas
** 294-asis šaulių pulkas
** 297-asis šaulių pulkas
** 616-asis lengvosios artilerijos pulkas
** 617-asis haubicų pulkas ir kt. daliniai
Po 1940 m. atlikto buvusios [[Lietuvos kariuomenė]]s sumažinimo 1941 m. pr. joje, t. y. 29-ajame šaulių korpuse tarnavo apie 12 tūkst. kariškių – įskaitant kelis tūkst. korpuso dalinių karinių komisarų bei „politrukų“; ~3200 iš jų korpuso čekistai ([[NKVD]] ypatingųjų skyrių darbuotojai) laikė „politiškai nepatikimais“ ir 1941 m. pr. jau buvo numatę suimti.
Eilutė 44:
1941 m. [[birželio 22]] d. prasidėjus Vokietijos ir TSRS karui, kitą dieną buvo pradėta prievartinė korpuso evakuacija į Rusiją, tačiau ją sužlugdė lietuvių karių sukilimas. Iš Raudonosios armijos pasitraukė beveik visos 29-ojo šaulių korpuso dalys, buvusios Varėnos poligone. Tuo tarpu 179-oji šaulių divizija iš Lietuvos (iš Pažeimenės poligono) buvo evakuojama apsupta nelietuviškų Raudonosios armijos dalių, – todėl šios divizijos kariai iš jos traukėsi daugiausia pavieniui arba nedidelėmis grupėmis, kartais pasipriešindami ginklu. Per korpuso karių sukilimą ir prievartinę korpuso evakuaciją žuvo apie 120 lietuvių karių.
1941 m. liepos pradžioje Rusijos (dab. [[Pskovo sritis|Pskovo srities]] pietinės dalies) teritoriją pasiekė tik nedidelė korpuso dalis - apie 1500 karių. Netrukus buvo suimti ir išvežti į Norilsko lagerius dar apie 80 karių, įskaitant 20 karininkų. Liepos – rugpjūčio mėn. dalis korpuso dalinių dalyvavo kautynėse su vokiečiais, keli šimtai lietuvių karių tada pateko į [[nelaisvė|nelaisvę]].
== Išformavimas ==
| |||