Klaipėdos sukilimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Olgerts (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Hornblower (aptarimas | indėlis)
Eilutė 19:
Karinei akcijai tinkamas laikas buvo parinktas labai tiksliai: 1923 m. [[sausio 11]] d. [[Belgija|Belgijos]] ir Prancūzijos kariuomenės įžengė į Vokietijos [[Rūro sritis|Rūro sritį]], prikaustydamos Europos spaudą prie šio įvykio. Viena diena anksčiau [[Ambasadorių konferencija|Ambasadorių konferencijos]] atstovas [[Jules Laroche]] žadėjo paskelbti nusprendęs, kad Klaipėda turinti tapti ''Freistaatu'' (laisvąja valstybe).
 
Užimti Klaipėdos kraštą turėjo 1923 m. pradžioje [[Kaunas|Kaune]] suformuota ''Ypatingos paskirties rinktinė'', sudarytąsudaryta iš trijų grupių. Pirmajai, vadovaujamai mjr. Išlinsko-Aukštuolio, reikėjo užimti Klaipėdos miestą, Antrajai (vadas – kpt. [[Mykolas Kalmantas]]-Bajoras) reikėjo užimti [[Pagėgiai|Pagėgius]] bei rūpintis pasienio su Vokietija apsauga, Trečiajai, vadovaujamai mjr. [[Petras Jakštas|Jakšto-Kalvaičio]], teko užimti [[Šilutė|Šilutę]]. Rinktinę, suformuotą užimti Klaipėdai, sudarė 1078 asmenys: 41 karininkas, 582 kareiviai bei 455 Šaulių sąjungos nariai. Operacijos metu šis skaičius kito. Bendras įvairiu laiku dalyvavusiųjų skaičius yra 1753.
 
=== Eiga ===