Nepaisant šių faktų, [[Lietuvių aktyvistų frontas | lietuvių aktyvistų fronto]] vadovybė, surengusi 1941 metų sukilimą, subūrusi veikėjų iš visų lietuvių politinių jėgų, atšaukė „Vytauto Didžiojo suteiktą svetingumo teisę žydams“. Grasindama („kad nebūtų nereikalingų aukų“), ji reikalavo, kad žydai apleistų kraštą, bėgtų į Rusiją. LAF centro Berlyne antižydiški atsišaukimai pasiekdavo Lietuvą ir darė nemažą poveikį lietuvių sąmonei. <ref name="Holokaustas">[http://www.komisija.lt/lt/dokumentas.php?id=1173805650 Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Holokausto Lietuvoje prielaidos. Patvirtinta 2002 06 19]</ref>
EilėDvi priežasčiųpriežastys ypač sąlygojo nebūdingai sustiprėjusį lietuvių priešiškumą žydams pirmuoju sovietmečiu: 1) žydams, iš esmės, sovietai buvo „mažesnis blogis“ už hitlerinę Vokietiją, tuo tarpu dauguma lietuvių iš Vokietijos pusės laukė išsigelbėjimo nuo sovietinio teroro; 2) 4–ojo dešimtmečio pabaigoje Lietuva patyrė skaudžius pralaimėjimus (1938 m. Lenkijos ultimatumo priėmimas, 1939 m. Klaipėdos krašto atidavimas Vokietijai, žygio į Vilnių 1939 m. rugsėjį atsisakymas, Raudonosios armijos įgulų 1939 m. spalį įsileidimas, kapituliacija prieš SSSR reikalavimus 1940 m. birželį, kolaboravimas su okupacinėmis jėgomis 1940 m. vasarą) pakirtusius lietuvių tautos dvasią. Lietuviai puoselėjo nuostatą, kad dėl šalies nelaimių yra daugiausiai kalti Lietuvos žydai. <ref name="Holokaustas">[http://www.komisija.lt/lt/dokumentas.php?id=1173805650 Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Holokausto Lietuvoje prielaidos. Patvirtinta 2002 06 19]</ref>
