Gavėnia: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Gavėnia'''  – [[Krikščionybė|krikščionių]] [[Pasninkas|pasninko]] laikotarpis prieš [[Velykos|Velykas]] skirtas [[Jėzus Kristus|Kristaus]] kančioms ir mirčiai prisiminti.

Gavėnia prasideda [[Pelenų diena]]. Gavėnios metu tikintiesiems draudžiama valgyti [[Mėsa|mėsiškus]] ir pieniškus valgius, linksmintis. Stačiatikių gavėnia trunka 7 savaites; katalikų iki [[XX a.]] pr. trukdavo 40 dienų. Tai apėmė laikotarpį nuo sekmadienio po Pelenų dienos iki [[Didysis ketvirtadienis|Didžiojo ketvirtadienio]]. Gavėnios pradžioje būdavo išrenkami katechumenai, kuriuos vėliau krikštydavo Velyknakčio apeigų metu. Nuo XX a. pr. katalikų bažnytinės teisės kodeksu ([[1914]]  m.) ir Vatikano II susirinkimo nutarimais gavėnios pasninko dienų skaičius sumažintas; tikintiesiems, neatleistiems nuo pasninkavimo, nurodoma pasninkauti penktadieniais.

Yra manančių, kad gavėnios ištakos  – ikikrikščioniškos religijos. Jų tikintieji pavasarį šventė mirštančio ir iš numirusių prisikeliančio dievo ([[Ozyris|Ozyrio]] [[Senovės Egiptas|Egipte]], [[Adonis|Adonio]] [[Finikija|Finikijoje]], [[Atis|Ačio]] [[Mažoji Azija|Mažojoje Azijoje]], [[Dionisas|Dioniso]] [[Senovės Graikija|Graikijoje]]) prisikėlimą. Prieš šią šventę būdavo pasninkaujama, atliekamos įvairios apeigos, raudojama, plakamasi, būdavo daiginamos žolės. Šiais veiksmais reikštas liūdesys dėl dievo (gamtos) mirties, pastangos magiškomis priemonėmis užsitikrinti gausų derlių.

Gavėnia minima Nikėjos visuotiniame bažnyčios susirinkime ([[325]]  m.). Vakarų krikščionių bažnyčiose įsigalėjo nuo [[VII a.]]