Miniatiūra: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.5.2) (robotas Keičiama: bg:Миниатюра (литература) |
|||
Eilutė 5:
== Istorija ==
Senovės [[Egiptas|Egipte]] [[Papirusas|papiruso]] rankraščiai (Naujosios karalystės „Mirusiųjų knygos“) buvo puošiami tapytomis miniatiūromis. Senovės [[Graikai|graikų]] ir [[Romėnai|romėnų]] miniatiūrų tapyboje ryšku sienų ir [[Molbertas|molbertinės]] tapybos įtaka ([[Iliada|Iliados]], [[Vergilijus|Vergilijaus]] laiškų tapytos miniatiūros, [[IV amžius|IV]]−[[V amžius|V]] a.). Miniatiūrų ypač padaugėjo, paplitus rankraštinei knygai kodeksui, [[Gradualas|gradualui]].Miniatūra naudojama ir eileraščių ar kitų kūrinių vaizdavimui piešiniuose.
Viduriniais amžiais įvairiose Europos ir [[Azija|Azijos]] šalyse susikūrė savitos miniatiūrų tapybos mokyklos. Bizantinių knygų (Dioskorido kodekso, VI a., Chludovo, IX a., Paryžiaus, X a., psalmynų) miniatiūrose susipynė vėlyvosios antikos ir orientalistiniai elementai, išryškėjo jų dekoratyvinis pobūdis; islandų ir anglosaksų knygų (Daro knyga, VII a., Kelso knyga, apie 800) miniatiūrose dominavo ekspresyvūs geometrinių motyvų, [[Merovingai|Merovingų]] rankraščių (Sakramentarijaus iš Želonės, VIII a.) miniatiūrose − zoomorfiniai ornamentai. Ekspresyvių, bizantinės manieros figūrinių miniatiūrų sukurta [[Karolingai|Karolingų]] laikotarpio rankraščiuose (Ebo evangelija, Utrechto psalmynas, abu IX a.). Nuo [[X amžius|X]] a. Europos miniatiūrų tapyboje atsirado daugiau buitinių siužetų iš evangelijų ir šventųjų gyvenimo, padidėjo ekspresyvumas.
| |||