03:18, 6 spalio 2011 versija taisyti 81.111.77.189 (aptarimas) →‎Žymūs žmonės ← Prieš tai darytas keitimas		22:58, 16 spalio 2011 versija taisyti anuliuoti CD (aptarimas \| indėlis) 322 374 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: :: ''Apie kaimą Šalčininkų rajone žr. [[Butrimonys (Šalčininkai)]]''.▼ {{Ltgyv \|pavad = Butrimonys eilutė 15 ⟶ 16: * {{ru\|Бутрыманцы}}<ref name="ESBE">{{ESBE\|5\|016/16858\|Бутрыманцы\|85}}</ref>, {{ru\|Бутриманце}}<ref name="GSSRI">{{GSSRI\|1\|342\|Бутриманце}}</ref> }} ▲: ''Apie kaimą Šalčininkų rajone žr. [[Butrimonys (Šalčininkai)]]''. '''Butrimonys''' – [[miestelis]] [[Alytaus rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie plento [[Punia]]–[[Onuškis]], abipus [[Plasaupė]]s upelio. [[Butrimonių seniūnija (Alytus)\|Seniūnijos]], seniūnaitijos ir parapijos centras. Yra [[Butrimonių gimnazija]] (joje yra krašto muziejus), biblioteka, vaikų darželis, paštas (LT-64061). Yra Butrimonių hipodromas. Eilutė 26: [[1744]] m. pastatyta pirmoji bažnyčia, nuo [[1782]] m. gyvenvietė vadinama miestu. Totorių priemiestis, buvęs pietrytinėje Butrimonių dalyje, kaimas ir miestelis vystėsi atskirai, bet iki [[1849]] m. susiliejo. Butrimonys keliskart kentėjo nuo karų ir gaisrų. [[1787]] m. sudegė 39 iš 58 žydų sodybos. [[XIX a.]] pradžioje ypač suaktyvėjo amatai ir prekyba, [[1839]] m. 120 šeimų iš 140 vertėsi prekyba ir amatais. Totoriai turėjo kepyklų, odos dirbtuvių; veikė smuklė, 4 parduotuvės ([[1812]] m.). Butrimonys degė [[1835]], [[1856]], du kartus [[1869]] m., taip pat [[1907]] m. Nuo [[1878]] m. miestelyje vyko dideli turgūs ir gyvulių prekymečiai, atvykdavo pirklių iš Rusijos ir Lenkijos. XIX a. pabaigoje – [[XX a.]] pradžioje pusė miestelio gyventojų buvo [[žydai]], jie čia turėjo įvairių krautuvių. Lietuvai praradus [[Vilniaus kraštas\|Vilniaus kraštą]] sumenko Vilniaus–Alytaus kelio, o kartu ir Butrimonių ūkinė reikšmė. [[1941]] m. birželio mėn. okupacinė valdžia ištrėmė 5 Butrimonių šeimas. Per nacių okupaciją [[1941]] m. netoli Butrimonių sušaudyta apie 1000 žmonių (daugiausia – žydų). Per [[Antrasis pasaulinis karas\|Antrąjį pasaulinį karą]] Butrimonių centrinė dalis sudegė. Nuo [[1878]] m. miestelyje vyko dideli turgūs ir gyvulių prekymečiai, atvykdavo pirklių iš Rusijos ir Lenkijos. XIX a. pabaigoje – [[XX a.]] pradžioje pusė miestelio gyventojų buvo [[žydai]], jie čia turėjo įvairių krautuvių. Lietuvai praradus [[Vilniaus kraštas\|Vilniaus kraštą]] sumenko Vilniaus-Alytaus kelio, o kartu ir Butrimonių ūkinė reikšmė. [[1941]] m. birželio mėn. okupacinė valdžia ištrėmė 5 Butrimonių šeimas. Per nacių okupaciją [[1941]] m. netoli Butrimonių sušaudyta apie 1000 žmonių (daugiausia – žydų). Per [[Antrasis pasaulinis karas\|Antrąjį pasaulinį karą]] Butrimonių centrinė dalis sudegė. [[1950]]–~~[[1995]] m. [[Butrimonių apylinkė]]s centras, 1950–~~[[1992]] m. kolūkio ir nuo [[1979]] m. tarpūkinio paukštyno centrinė [[gyvenvietė]]. {{šaltinis\|[[Algimantas Miškinis]]. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės t. 2, Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai, kn. 1, Vilnius, [[2002]] m.}} {{šaltinis\|{{VLE\|III\|674\|[[Algimantas Miškinis]]\|Butrimonys}}}} [[2001]] m. [[rugpjūčio 22]] d. patvirtintas [[Butrimonių herbas]].~~<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=148180</ref>~~ {{adm2\|3}} Eilutė 77: == Šaltiniai == {{ref}} ~~== Literatūra ==~~ * Butrimonys (sud. Danutė Anušauskienė). – Alytus: Albagrafija, 2007. – 116 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-639-15-2 eilutė 98 ⟶ 96: {{ALYgyv}} [[Kategorija:~~Lietuvos~~Butrimonys\| ~~miesteliai~~]] ~~[[Kategorija:Lietuvos herbinės gyvenvietės]]~~ ~~[[Kategorija:Alytaus rajono gyvenvietės]]~~ ~~[[Kategorija:Lietuvos urbanistikos paminklai]]~~ [[bat-smg:Butrėmuonīs]]

Butrimonys: Skirtumas tarp puslapio versijų