Fosforitai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Naujas puslapis: thumb|220px|right|Fosforitas '''Fosforitai''' <ref>http://www.zodynas.lt/tarptautiniu-zodziu/F/fosforitas</ref> – ta... |
(Jokio skirtumo)
|
10:03, 7 spalio 2011 versija
Fosforitai [1] – tai nuosėdinė uoliena, turinti P2O5 ir tinkama tolesniam sodrinimui.
_-_Staffel_Lahngebiet.jpg)
Sudėtis
Fosforitai sudaryti iš fosfatais turtingų apatitų grupės mineralų. Fosforituose daugiausia yra kalcio fosfatų, jie sudaro 15–20 %.
Fosforitai yra jūrinės ir kontinentinės kilmės. Juos taip pat sudaro ir nefosfatiniai mineralai, iš kurių pagrindiniai – glaukonitas, dolomitas, kalcitas, kvarcas, antraeiliai – piritas, hidroksidai ir kt. Esama organinės kilmės medžiagų – ichtiofaunos, moliuskų, reptilijų liekanų.
Paplitimas
Pasauliniai ištekliai 1984 m. sudarė 42,8 mlrd. t. [2] , tame tarpe 968,8 mln. t. – buvusios TSRS teritorijoje. Daugiausiai fosforitų turinčios šalys: JAV, Peru, tap pat Marokas bei kitos šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalys.
Pramoniniu būdu išgaunamų fosforitų randama ir Baltijos baseine – Estijos Mardu, Leningrado srities Kingisepo telkiniuose. Čia kvarcinio smėlio su fosfatais sluoksnių storis sudaro 1–2 m. Iškasamos žaliavos yra, palyginti, „liesos“ (6–14 % P2O5), bet gerai pasiduodančios sodrinimui flotacijos būdu (28–30 % P2O5).
Panaudojimas
Pagrindinė fosforitų dalis (iki 90 %) panaudojama kaip žaliava fosforo druskų ir trąšų gamybos pramonėje, kita dalis – juodojoje ir spalvotojoje metalurgijoje, stiklo ir keramikos gamyboje.
