Vilhelmas Urachas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Uracho hercogo [[Badenas-Viurtembergas|Viurtembergo]] [[Grafas (titulas)|grafo]] Frydricho Vilhelmo fon Uracho ir jo žmonos [[Monakas|Monako]] kunigaikštytės Florestinos vyriausiasis sūnus.<ref>[http://genealogy.euweb.cz/wurttemb/wurtt4.html#WU Grafo Frydricho Vilhelmo fon Uracho palikuonys]</ref> Po [[Vokietija|Vokietijos]] Lapkričio revoliucijos studijavo geografiją [[Tiubingenas|Tiubingeno]] universitete (1922 m. jame apgynė filosofijos daktaro disertaciją). Palaidotas Liudvigsburgo pilies bažnyčioje.

 

 

[[1917]] m. rudenį [[Reichstagas (institucija)|Reichstago]] Katalikų centro frakcijos vadovas, iš Viurtembergo karalystės kilęs Mathijas Ercbergeris (Matthias Erzberger)<ref>G. 1875 m. Žurnalistas, nuo 1903 m. – Reichstago narys, nuo 1917 m. vasaros – vienas aršiausių Vokietijos aneksionistinės politikos priešininkų; I pasaulinio karo metu buvo didžiausias Vokietijoje Lietuvos rėmėjas. 1921 m. nužudytas [[Fraikorpsas|Fraikorpso]] narių.</ref> tada į [[Berlynas|Berlyną]] atvykusiems [[Šveicarija|Šveicarijos]] lietuvių atstovams [[Konstantinas Olšauskas|K. Olšauskui]] ir [[Juozas Purickis|J. Purickiui]] Lietuvos karaliumi rekomendavo rinkti Viurtembergo grafą [[Hercogas|hercogą]] Vilhelmą fon Urachą<ref>Siūlydamas V. fon Uracho kandidatūrą M. Ercbergeris vylėsi, kad Viurtembergiečių giminės (tiksliau, šios giminės Urachiečių šakos) atstovo valdoma Lietuva taps katalikiškojo Viurtembergo sąjungininke ir savotiška atsvara [[Prūsija|Prūsijos]] dominavimui Vokietijos imperijoje.</ref>, kuris buvo katalikas, negalėjo paveldėti Viurtembergo karalystės sosto<ref>Viurtembergo karalius Vilhelmas II (1891-1918) savo įpėdiniu buvo pasirinkęs ne jo sosto paveldėjimo teisės siekusį V. fon Urachą, o kitą Viurtembergiečių giminės atstovą.</ref> ir nebuvo nusiteikęs palaikyti lenkų pretenzijų į Lietuvą ar jos dalį.

[[Liepos 25]] d. Vokietijos [[kancleris|kancleriui]] Georgui fon Hartlingui (Georg von Hertling) atsisakius pripažinti Lietuvos karalystės nepriklausomybę, Lietuvos Valstybės Taryboje kilo krizė. Ją dar pagilino lietuvių visuomenės nepasitenkinimas skubotu monarchijos atkūrimu; monarchijos idėją palaikę Tarybos nariai buvo kaltinami ir [[Vilniaus lietuvių konferencija|Vilniaus lietuvių konferencijos]] įgaliojimų viršijimu, – esą karaliaus rinkimai laikytini išimtine [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo Seimo]] teise. Tuo tarpu V. fon Urachas, susiklosčius naujai politinei situacijai, visu savo nominalaus karaliavimo laikotarpiu taip ir neišdrįso atvykti į Lietuvą.

 

 

== Žmonos ir vaikai ==

[[Vaizdas:Wilhelmurach.jpg|thumb|right|230px|V. fon Urachas su šeima]]

 

 

== Išnašos ==

{{s-bef|before=-}}

{{s-tul|title=[[Lietuvos Karalius]]|years=1918–1928|}}

{{end}}