Krekenava: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →‎Gyventojai: Smulkus pataisymas, replaced: Metai kurių duomenys pateikti enciklopedijoje nenurodyti. → Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti. using AWB
S Vikifikavimas, replaced:   → (3), → (3) using AWB
Eilutė 16:
}}
 
'''Krekenava''' – [[miestelis]] [[Panevėžio rajono savivaldybė]]s teritorijoje, kelio [[Panevėžys]]–[[Kėdainiai]] pusiaukelėje, 13  km į šiaurės vakarus nuo [[Ramygala|Ramygalos]]. [[Krekenavos seniūnija|Seniūnijos]] ir seniūnaitijos centras.
 
{{Krekenavos RP}}
Eilutė 46:
[[1496]] m. atiteko Krekenava [[Žemaičių vyskupija]]i. [[1484]] m. paskirta fundacija bažnyčiai. [[1533]] m. įsteigta parapinė mokykla. [[1548]]–[[1564]] m. veikė [[Upytės apskritis|Upytės apskrities]] teismas. Nuo [[1550]] m. minimas miestelis. [[1496]] m. gavo turgaus ir smuklių, [[1580]] m. trijų prekymečių privilegiją. [[1565]] m. nukentėjo nuo [[maras|maro]], [[1566]] m. degė, [[1567]] m. ją nusiaubė [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenė]]. [[1775]] m., [[1787]] m., [[1811]] m., [[1845]] m., [[1898]] m. ir [[1918]] m. Krekenava degė.
 
[[1853]]–[[1855]] m. Krekenavos vikaras buvo [[Antanas Mackevičius (1828)|Antanas Mackevičius]], vienas [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] vadų; [[1863]] m. vasario mėn. Krekenavos miškuose jis suorganizavo vieną pirmųjų sukilėlių būrių. Nuo [[1861]] m. buvo valsčiaus centras.
 
[[1865]] m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, [[1865]]–[[1919]] m. ir [[1935]]–[[1944]] m. pradžios mokykla, [[1919]]–[[1935]] m. ir [[1944]]–[[1947]] m. progimnazija, nuo [[1947]] m. Krekenavos vidurinė mokykla, nuo [[2007]] m. [[Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazija]].
Eilutė 54:
[[1919]] m. kovo mėnesį išvyti bolševikai; [[Mykolas Antanaitis]] Krekenavoje įsteigė progimnaziją. [[1925]] m. miestelyje veikė žemės ūkio draugijos pieninė, [[1934]]–[[1935]] m. žemės ūkio kooperatyvas „Nauda“, du malūnai, manufaktūros krautuvė, daug karčemų, šaulių klubas. [[1937]] m. įsteigta biblioteka.
 
[[1941]] m. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu sušaudyta apie 190 Krekenavos gyventojų, daugiausia žydų. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] apylinkėse veikė Algimanto apygardos Žaliosios rinktinės partizanai. Krekenava iki [[1950]] m. buvo valsčiaus, vėliau apylinkės centras, kolūkio centrinė [[gyvenvietė]].
 
[[2006]] m. [[kovo 21]] d. Prezidento dekretu patvirtintas [[Krekenavos herbas]]. Yra pirminės sveikatos priežiūros centras, ligoninė, muzikos mokykla, lopšelis-darželis, kultūros centras, [[Krekenavos RP|regioninio parko]] direkcija, girininkija. Veikia kaimo kapela, folkloro ansamblis „Lokauša“.
 
{{adm2|3}}
Eilutė 87:
* Senosios žydų kapinės.
* Namas, kuriame [[1915]]–[[1918]] m. gyveno Maironis.
* 0,5  km į pietryčius nuo Krekenavos yra Švenčiuliškių kaimo kapinės – Krekenavos istorinis muziejus po atviru dangumi.
* 2  km į šiaurės rytus nuo Krekenavos – Rodų mauzoliejinė koplyčia.
* [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] karių kapinės.
 
Eilutė 117:
== Ūkis ==
 
Kiaulininkystės, augalininkystės, maisto produktų gamybos bendrovė „Krekenavos agrofirma“ buvo įsikūrusi [[Pasodėlė]]s ir [[Tabolska|Tabolskos]] kaimuose, šiuo metu ten įsikūrusi UAB „[[Pasodėlė]]“.
 
== Nuotraukos ==