Budriai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →Gyventojai: Ref + dem pagal MLTE using AWB |
S Vikifikavimas, replaced: → (2), → (13), - → – , *⌊ → * ⌊ (17) using AWB |
||
Eilutė 15:
}}
'''Budriai''' – [[kaimas]] pietrytinėje [[Kretingos rajono savivaldybė]]s teritorijos dalyje, 8
Seniūnaitijos centras. Veikia [[Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia|Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia]], parapijos [[kapinės]], [[Baublių pagrindinė mokykla|Baublių pagrindinės mokyklos]] pradinio ugdymo skyrius, Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Budrių filialas,<ref>[http://www.kretvb.lt/lt/pages/budriai Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Budrių filialas]</ref> Kretingos rajono kultūros centro filialas,<ref>[http://www.kretingarkc.lt/struktura-ir-kontaktai Kretingos rajono kultūros centras: struktūra]</ref> Budrių kaimo bendruomenė.
== Istorija ==
Kaimas susiformavo [[XVI a.]] po [[Valakų reforma|valakų reformos]]. Pavadinimas kilo iš asmenvardžio ''Budrys'' daugiskaitos.
Priklausė [[Kartenos dvaras|Kartenos dvaro]] Gudeliškės [[palivarkas|palivarkui]], kurį [[Mykolas Sapiega]] [[1634]] m. dovanojo [[Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|Kartenos klebonijai]].<ref>Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios: Žinynas. - Vilnius: Pradai, [[1993]]. - P. 373, 375</ref> [[1763]] m. pastatyta [[koplyčia]], tapusi Kartenos parapijos [[filija|filijine bažnyčia]].
[[1842]] m. palivarką paėmus valstybės nuosavybėn, Budriai tapo valdiška valda. [[1846]] m. kaime buvo 11 [[dūmas|dūmų]], o [[1849]] m. valstybiniame Kartenos dvare lažą ėjo 120 [[baudžiava|baudžiauninkų]]. [[1861]] m. buvo 10 kiemų, veikė [[filija|filijinė bažnyčia]] ir prieglauda, kurioje buvo išlaikomi 4 žmonės.<ref>Aфанасьевъ Д. Maтериалы для географіи и cтaтиcтики Pocciи (Koвeнcкaя гyбepнiя). - Caнктъ-Пeтepбypг, [[1861]]. - T. 4. - C. 739</ref> [[baudžiava|Baudžiavą]] panaikinus, 61 valstietis valstybiniam Kartenos dvarui [[1870]] m. atlikinėjo atodirbio prievoles. ▼
▲[[1842]] m. palivarką paėmus valstybės nuosavybėn, Budriai tapo valdiška valda. [[1846]] m. kaime buvo 11 [[dūmas|dūmų]], o [[1849]] m. valstybiniame Kartenos dvare lažą ėjo 120 [[baudžiava|baudžiauninkų]]. [[1861]] m. buvo 10 kiemų, veikė [[filija|filijinė bažnyčia]] ir prieglauda, kurioje buvo išlaikomi 4 žmonės.<ref>Aфанасьевъ Д. Maтериалы для географіи и cтaтиcтики Pocciи (Koвeнcкaя гyбepнiя). - Caнктъ-Пeтepбypг, [[1861]]. - T. 4. - C. 739</ref> [[baudžiava|Baudžiavą]] panaikinus, 61 valstietis valstybiniam Kartenos dvarui [[1870]] m. atlikinėjo atodirbio prievoles.
[[1861]] m. įsteigta [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiaus]] [[Budrių seniūnija]], jungusi [[Abakai|Abakų]], [[Šmilkščiai|Šmilkščių]] kaimų bendruomenes ir dalį [[Kartena|Kartenos]] miestelio. [[XIX a.]] II pusėje - [[1922]] m. kaimui priklausė per 480 [[hektaras|ha]] žemės, kurią valdė 27 valstiečiai. XIX a. pabaigoje nuo kaimo buvo atskirtas Budrių [[bažnytkaimis]], kuriame [[1896]]–[[1898]] m. gyveno nuo 16 iki 30 žmonių.▼
[[Vaizdas:Lelis Felicijonas.JPG|thumb|left|100px|Budrių pradinės mokyklos steigėjas kunigas Felicijonas Lelis]] ▼
▲[[1861]] m. įsteigta [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiaus]] [[Budrių seniūnija]], jungusi [[Abakai|Abakų]], [[Šmilkščiai|Šmilkščių]] kaimų bendruomenes ir dalį [[Kartena|Kartenos]] miestelio. [[XIX a.]] II pusėje
▲[[Vaizdas:Lelis Felicijonas.JPG|thumb|left|100px|Budrių pradinės mokyklos steigėjas kunigas Felicijonas Lelis]]
[[1903]] m. pastatyta nauja [[Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia|bažnyčia]]. Joje [[1906]]–[[1911]] m. dirbo kunigas [[Felicijonas Lelis]], kurio rūpesčiu parapijos kaimuose veikė slaptos lietuviškos mokyklos, o miestelyje [[1909]] m. atidaryta valdinė [[pradinė mokykla]].<ref>[http://ww.pajurionaujienos.com/?act=exp&sid=2560 Diana Jomantaitė. Budrių pradinė mokykla šimtmečio nebesulauks // Pajūrio naujienos - 2008, birželio 10]</ref> [[1908]] m. įkurtas [[Šv. Kazimiero draugija|Šv. Kazimiero draugijos]] skyrius.
[[1922]] m. Budriai išskirstyti į [[vienkiemis|vienkieminius]] ūkius, kurių [[1923]] m. buvo 37.<ref>Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, [[1925]]. - P. 113</ref> [[1919]]–[[1940]] m. Budriai tebebuvo seniūnijos centras. Seniūnu [[1932]] m. dirbo Kazys Gagilas, o padėjėju – Aleksas Slušnys.<ref>Savivaldybių žinynas. - Kaunas, [[1932]]. - P. 600</ref> Kaime
[[1926]] m. įkurta [[Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia|Budrių parapija]]. Prie bažnyčios susibūrė [[choras]], [[pavasarininkai|pavasarininkų]] kuopa, [[1939]] m. – lietuvių katalikių moterų draugijos skyrius.
[[1928]] m. įsteigtas [[LŠS|šaulių būrys]], kurio Garbės nariu buvo [[generolas]] [[Petras Šniukšta]], gyvenęs [[Notiškė]]s dvarelyje.
[[1945]] m. apylinkės miškuose veikė [[Kardo rinktinė|Kardo rinktinės Kadugio partizanų būrys]], kuris [[1946]] m. pavadintas Buganto kuopa. Nuo partizanų rankų žuvo budriškis naujakurys Justinas Buivydas. Partizanų ryšininkai ir rėmėjai buvo Budrių [[klebonas]] Bronislovas Sandas-Baronas, Elena Budrikienė ir Antanas Viršilas.<ref>Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. - Švyturys (Kretinga). - [[1966]] m. liepos 28. - P. 3</ref>
[[1948]]–[[1951]] m. iš kaimo į [[Sibiras|Sibirą]] buvo išvežtos Jono Idzelio, Justino Prūckaus, Vlado Šlušnio, Marcelino Liaudinsko šeimos ir Augustinas Liaudinskas (iš viso – 16 žmonių).<ref>[[1941]]-[[1952]] metų Lietuvos tremtiniai. - Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, [[1993]]. - T. 1. - P. 435, 443–444, 452, 460</ref>
[[1949]] m. Budrių ir aplinkinių kaimų gyventojai buvo suginti į Aušros [[kolūkis|kolūkį]]. Pokario metais kaimas tapo [[Budrių apylinkė (Kretinga)|Budrių apylinkės]] centru, kuriam priklausė Abakų, Budrių, [[Bumbuliai (Kretinga)|Bumbulių]], [[Kačaičiai|Kačaičių]], [[Nausodis|Nausodžio]] ir Šmilkščių kaimai. [[1952]] m. atidarytos klubas-skaitykla, vėliau pertvarkytas į [[biblioteka|biblioteką]],<ref>[http://www.kretvb.lt/lt/news/view/?id=167 Birutė Naujokaitienė. Budrių biblioteka gyvuoja jau 55-erius metus // Naujienos - 2007, lapkričio 13: Kretingos rajonosavivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka]</ref> [[1965]] m. – kultūros namai, veikė [[parduotuvė]], aštuonmetė mokykla, ryšių skyrius ir felčerio-akušerio punktas. Apylinkę [[1963]] m. panaikinus, o kolūkį prijungus prie Jaunosios Gvardijos kolūkio, kaimas tapo pagalbine ūkio gyvenviete.
[[1992]] m. įregistruota Budrių žemės ūkio bendrovė (bankrutavo),<ref>[http://www.creforating.lt/imones/imone-Kretingos-Rajono-Budriu-Zemes-Ukio-Bendrove/noriu/hipo_duom/info/192271/tipas/taar/ Kretingos rajono Budrių žemės ūkio bendrovė]</ref> veikė biblioteka ir kultūros namai, pradinė mokykla, medicinos punktas (iki [[2001]] m.), [[paštas|pašto skyrius]] (iki [[2010]] m.)<ref>{{VLE|V|780||Budriai}}</ref> [[2006]] m. įsteigta Budrių kaimo bendruomenė,<ref>[http://86.100.57.224/?sid=279&act=exp Genė Drungilienė. Didžiausias bendruomenės turtas – žmonės // Pajūrio naujienos - 2006, gegužės 5]</ref> mokyklos patalpose įkurtas etninės kultūros [[muziejus]].<ref>[http://www.pajurionaujienos.com/?sid=929&act=exp Aldona Karečkaitė. Budrių bendruomenė pajuto poreikį įkurti muziejų // Pajūrio naujienos - 2006, gruodžio 19]</ref>
Eilutė 86:
=== Žymūs žmonės ===
;Gimė:
* [[1901]] m. – [[Juozas Slušnys]], [[Lietuvos kariuomenė]]s [[savanoris (karyba)|savanoris kūrėjas]], [[1923]] m. [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos sukilimo]] dalyvis, [[LŠS|šaulys]], [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] partizanas ''Kūma'', ''Partizanas'', [[Kardo rinktinė|Kardo rinktinės Buganto kuopos]] vadas (žuvo [[1948]] m.);
* '''Vincas Jankauskas''', [[pedagogas]], Budrių mokyklos ir apylinkių istorijos [[XIX a.|XIX]]–[[XX a.]] I pusėje autorius.
;Gyveno:
* [[Felicijonas Lelis]], [[kunigas]], [[knygnešys]], [[spaudos draudimas|draudžiamos lietuviškos spaudos]] platinimo Kretingos apylinkėse organizatorius, slaptų lietuviškų mokyklų Budrių parapijoje steigėjas, vienas iš Budrių pradinės mokyklos ir [[Kretingos vartotojų bendrovė]]s steigėjų;
* '''Pranas Jankauskas''', [[vargonai|vargonininkas]], Budrių bažnyčios vargonų meistras ([[1928]] m.);
* [[Jonas Kentra]], [[teisininkas]], [[notaras]], [[1941]] m. [[Sibiras|Sibiro]] [[tremtinys]].
;Kaime žuvo:
* [[1946]] m. [[birželio 6]] d. – [[Jonas Žutautas]], [[Lietuvos partizanas]], [[Kardo rinktinė]]s Kadugio kuopos vadas ir rinktinės štabo narys.
;Parapijos kapinėse palaidoti:
* [[Jonas Mongirdas]] ([[1856]]–[[1919]]), [[Bajorai|bajoras]], [[Mišučių dvaras|Mišučių dvarininkas]], Lietuvos ir Kretingos visuomenės veikėjų [[Vladas Mongirdas|Vlado]] ir [[Vytautas Mongirdas|Vytauto]] Mongirdų tėvas;
* '''Stasys Ruibys''' ([[1921]]–[[1945]]), [[Lietuvos partizanas]], viena pirmųjų [[NKVD|enkavedistų]] aukų [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiuje]].
== Kultūros paveldas ==
* [[Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia|Budrių bažnyčios statinių kompleksas]] ([[1903]]-[[1906]] m.);<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30572 Kultūros vertybių registras: Budrių bažnyčios kompleksas]</ref>
* Bažnytinės [[Vėliava|vėliavos]] su šventųjų paveikslais ([[XIX a.]]);<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15084 Kultros vertybių registras: Vėliavos (2) su paveikslais, Kretingos r. sav., Budrių k. (Žalgirio sen.)]</ref>
* [[Vargonai]] (3 balsų pozityvas, su unikaliu dūmimo sistema; [[1928]] m., meistras Pranas Jankauskas);<ref>[http://www.kpc.lt/senas/vargonai/vargmeistr.html Girėnas Povilionis. Lietuvos vargonų meistrai ir meistrai dirbę Lietuvoje // Kultūros paveldo centras: Lietuvos vargonų meistrai]</ref>
* [[Paminklas|Paminklinis akmuo]] ir [[kryžius]] [[1946]] m. prie Budrių žuvusio [[Kardo rinktinė|Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Kadugio kuopos]] vado [[leitenantas|leitenanto]] [[Jonas Žutautas|Jono Žutauto]]–''Ramūno, Šatkaus Roko'' ([[1921]]–[[1946]]) atminimui (kryžius – apie [[1990]] m.; paminklinė plokštė – [[1996]] m.)<ref>[http://www.genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Kretinga_paminklai.htm Paminklai: Kretingos rajono savivaldybė, Žalgirio seniūnija, Budrių kaimas]</ref>
== Nuotraukų galerija ==
Eilutė 123:
== Nuorodos ==
* {{ML|4|339|Budriai}}
* [http://www.pajurionaujienos.lt/?act=exp&sid=443 Aldona Karečkaitė. Pildosi Budrių gyventojų norai // Pajūrio naujienos - 2006, birželio 27]
* [http://www.pajurionaujienos.lt/?act=exp&sid=2505 Diana Jomantaitė. Trumpam sugrįžo į gimtinę // Pajūrio naujienos - 2008, gegužės 27]
* [http://www.pajurionaujienos.com/?sid=2744&act=exp Audronė Puošienė. Kaimai sunerimę dėl pašto išlikimo // Pajūrio naujienos - 2008, rugpjūčio 1]
* [http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/per-desimt-metu---keli-simtai-dainu/ Per dešimt metų – keli šimtai dainų // Vakarų Lietuva - 2009, balandžio 21]
[[Kategorija:Kretingos rajono gyvenvietės]]
| |||