14:05, 7 rugsėjo 2011 versija taisyti Vpovilaitis (aptarimas \| indėlis) Piktnaudžiavimo filtrų redaktoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo 105 339 keitimai S →‎Gyventojai: Ref + dem pagal MLTE using AWB ← Prieš tai darytas keitimas		17:16, 15 rugsėjo 2011 versija taisyti anuliuoti Vpovilaitis (aptarimas \| indėlis) Piktnaudžiavimo filtrų redaktoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo 105 339 keitimai S Vikifikavimas, replaced: → (3), → (3) using AWB Kitas pakeitimas →
Eilutė 19: }} '''Balbieriškis''' – miestelis [[Prienų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, 13~~ ~~ km į pietus nuo [[Prienai\|Prienų]], [[Nemunas\|Nemuno]] kairiajame krante, prie [[Peršėkė]]s žiočių, šalia kelio {{KK130}}. [[Balbieriškio seniūnija\|Seniūnijos]] ir parapijos centras, 2 seniūnaitijos (Pietinė ir Šiaurinė). Yra paštas (LT-59015). ==Gamta ir geografija== [[~~File~~Vaizdas:Nemuno kilpu regioninis parkas.png\|100px\|left]] Netoliese yra [[Nemuno kilpų regioninis parkas]]. Ties miesteliu [[Nemunas]] daro didelę Balbieriškio kilpą, kurios ilgis yra 29~~ ~~ km, o siauriausia sąsmaukos vieta vos 4~~ ~~ km. Į šiaurę nuo miestelio, prie Nemuno kilpos atsiveria [[Balbieriškio atodanga]] (40 m aukščio), piečiau nuo miestelio trykšta [[Balbieriškio versmės]]. Yra [[žvyras\|žvyro]] telkinys. {{ltunavigacija Eilutė 45: == Istorija == Gyvenvietė įkurta [[XV a.]] pabaigoje ar [[XVI a.]] pradžioje [[Užnemunės kolonizacija\|Užnemunės kolonizacijos]] metu, kai [[Žygimantas Senasis]] prūsų pirkliui Hanusui padovanojo miško sklypą. XV a. pro šią vietą [[Nemunas\|Nemunu]] plukdyta mediena. Nemunas kaip svarbus prekybos kelias buvo labai reikšmingas miestelio raidai. Iškirtęs mišką Hanusas įkūrė savo dvarelį. [[1507]] m., kai pirmąkart paminėtas Balbieriškis, dvarelį [[Žygimantas Senasis]] padovanojo maskvėnui [[Motiejus Mikitiničius\|M. Mikitiničiui]]. Šalia dvaro susikūrė miestelis, kuris, manoma, pavadinimą gavo nuo Nemune esančios Barbieros rėvos. Dar prieš [[1520]] m. įsteigta katalikų ([[1612]]–[[1644]] m. – [[evangelikai liuteronai\|evangelikų liuteronų]]) parapija. [[XVI a.]] pradžioje pastatyta pirmoji [[Balbieriškio bažnyčia]], įsteigta katalikų parapija. [[1520]] m. suteiktos [[Magdeburgo teisė]]s. [[1731]] m. miestelis gavo turgaus ir prekymečių privilegijų, garsėjo mugėmis, arklių turgumis. Dvare buvo alaus darykla ir degtinės varykla. Nors patogi miestelio padėtis skatino prekybą, privatus miestelis į didesnį miestą neišaugo, todėl [[1776]] m. Balbieriškiui atimtos miesto teisės. Nuo [[1781]] m. veikė parapinė, nuo [[1864]] m. valdinė mokykla. [[1782]] m. sudegė 20 sodybų. [[1795]]-[[1807]] m. priklausė [[Prūsija]]i, [[1797]]-[[1801]] m. vėl turėjo miesto teises. Po [[1831 m. sukilimas\|1831 m. sukilimo]] miestelis atiteko carui, atėmus iš sukilime dalyvavusio [[Tadas Tiškevičius Logoiskis\|Tado Tiškevičiaus]], nuo [[1841]] m. miestelis vėl atiteko [[Tiškevičiai\|Tiškevičiams]]. [[XIX a.]] pabaigoje Balbieriškį svarba ėmė nustelbti [[Alytus]]. Eilutė 69: == Gyventojai == [[1784]] m. gyveno 58 [[judėjai\|judėjų]], [[1790]]–[[1733]] m. krikščionių šeimos, [[1800]] m. buvo 107 namai, 920 gyventojų. {{dem\|kolon=6\|till=2500\|inc=500\|incmin=100

Balbieriškis: Skirtumas tarp puslapio versijų