Balbieriškis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →‎Gyventojai: Ref + dem pagal MLTE using AWB
S Vikifikavimas, replaced:   → (3), → (3) using AWB
Eilutė 19:
}}
 
'''Balbieriškis''' – miestelis [[Prienų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, 13  km į pietus nuo [[Prienai|Prienų]], [[Nemunas|Nemuno]] kairiajame krante, prie [[Peršėkė]]s žiočių, šalia kelio {{KK130}}. [[Balbieriškio seniūnija|Seniūnijos]] ir parapijos centras, 2 seniūnaitijos (Pietinė ir Šiaurinė). Yra paštas (LT-59015).
 
==Gamta ir geografija==
[[FileVaizdas:Nemuno kilpu regioninis parkas.png|100px|left]]
 
Netoliese yra [[Nemuno kilpų regioninis parkas]]. Ties miesteliu [[Nemunas]] daro didelę Balbieriškio kilpą, kurios ilgis yra 29  km, o siauriausia sąsmaukos vieta vos 4  km. Į šiaurę nuo miestelio, prie Nemuno kilpos atsiveria [[Balbieriškio atodanga]] (40 m aukščio), piečiau nuo miestelio trykšta [[Balbieriškio versmės]]. Yra [[žvyras|žvyro]] telkinys.
 
{{ltunavigacija
Eilutė 45:
== Istorija ==
 
Gyvenvietė įkurta [[XV a.]] pabaigoje ar [[XVI a.]] pradžioje [[Užnemunės kolonizacija|Užnemunės kolonizacijos]] metu, kai [[Žygimantas Senasis]] prūsų pirkliui Hanusui padovanojo miško sklypą. XV a. pro šią vietą [[Nemunas|Nemunu]] plukdyta mediena. Nemunas kaip svarbus prekybos kelias buvo labai reikšmingas miestelio raidai. Iškirtęs mišką Hanusas įkūrė savo dvarelį. [[1507]] m., kai pirmąkart paminėtas Balbieriškis, dvarelį [[Žygimantas Senasis]] padovanojo maskvėnui [[Motiejus Mikitiničius|M. Mikitiničiui]]. Šalia dvaro susikūrė miestelis, kuris, manoma, pavadinimą gavo nuo Nemune esančios Barbieros rėvos. Dar prieš [[1520]] m. įsteigta katalikų ([[1612]]–[[1644]] m. – [[evangelikai liuteronai|evangelikų liuteronų]]) parapija. [[XVI a.]] pradžioje pastatyta pirmoji [[Balbieriškio bažnyčia]], įsteigta katalikų parapija. [[1520]] m. suteiktos [[Magdeburgo teisė]]s. [[1731]] m. miestelis gavo turgaus ir prekymečių privilegijų, garsėjo mugėmis, arklių turgumis. Dvare buvo alaus darykla ir degtinės varykla.
 
Nors patogi miestelio padėtis skatino prekybą, privatus miestelis į didesnį miestą neišaugo, todėl [[1776]] m. Balbieriškiui atimtos miesto teisės. Nuo [[1781]] m. veikė parapinė, nuo [[1864]] m. valdinė mokykla. [[1782]] m. sudegė 20 sodybų. [[1795]]-[[1807]] m. priklausė [[Prūsija]]i, [[1797]]-[[1801]] m. vėl turėjo miesto teises. Po [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] miestelis atiteko carui, atėmus iš sukilime dalyvavusio [[Tadas Tiškevičius Logoiskis|Tado Tiškevičiaus]], nuo [[1841]] m. miestelis vėl atiteko [[Tiškevičiai|Tiškevičiams]]. [[XIX a.]] pabaigoje Balbieriškį svarba ėmė nustelbti [[Alytus]].
Eilutė 69:
 
== Gyventojai ==
[[1784]] m. gyveno 58 [[judėjai|judėjų]], [[1790]]–[[1733]] m. krikščionių šeimos, [[1800]] m. buvo 107 namai, 920 gyventojų.
 
{{dem|kolon=6|till=2500|inc=500|incmin=100