Biochemijos ištakos siejamos su [[alchemija]] ir [[jatrochemija]]. [[1828]] m. Frydrichas Violeris susintetina šlapalą, ir paneigia vitalistų idėją, jog organiniusorganinių junginiusjunginių galimanegalima sintezuotisusintetinti už gyvos ląstelės ribų. XIX a, antrojoje pusėje ištiriamos organinių medžiagų struktūros, imama jas sintezuoti. Amžiaus pabaigoje pradedami sėkmingai tirti [[vitaminai]], jų tyrimu ypač domėjosi [[Tartu]] universiteto mokslininkas Iluninas. XIX-XX a. sandūroje vokietis E. Fišeris ištobulino [[aminorūgštis|aminorūgščių]] išskyrimą iš baltymų hidrolizato, susintetino pirmuosius peptidus, tyrė fermentų specifiškumą, vykdė [[lipidai|lipidų]] tyrimus. Už šiuos darbus [[1902]] metais apdovanotas [[Nobelio premija]].
[[1903]] metais Carl Neuberg ({{aaf|Karlas Noibergas}}) spaudoje pirmasis paskelbė terminą „Biochemija“.
