Alytus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 35:
Miesto apylinkėse gyventa jau [[neolitas|neolite]]. [[Viduramžiai]]s, Alytaus apylinkės buvo gyvenamos mišriai [[Jotvingiai|jotvingių]] ir lietuvių genčių, nes Alytus buvo paribyje tarp šių genčių. Vėliau dėl istorinių aplinkybių, jotvingius asimiliavo lietuvių gentis. [[Nemunas|Nemuno]] kairiajame krante yra dvi dešimtys VI-IX amžių pilkapių, XIII-XIV amžiais Nemuno dešiniajame krante, santakoje su [[Alytupis|Alytupiu]] čia stovėjo medinė [[Alytaus pilis]], minima nuo [[1377]] m. [[2010]] m. kasinėjimai miesto centre parodė, kad istorinės Alytaus ištakos buvo dabartinio miesto centre, nuo XIV a. čia stovėjo rotušė ir bažnyčia.
 
Alytus – vienas seniausių [[Lietuva|Lietuvos]] miestų. Pirmą kartą minimas [[1377]] m. [[Vygandas Marburgietis|Vygando Marburgiečio]] kronikoje kaip regiono centras. Per Alytų į šalies gilumą ėjo kryžiuočių puolimų keliai. [[1387]] m. [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] dokumentuose minimas kaip miestelis. Po [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] dešiniajame Nemuno krante ėmė augti gyvenvietė, kuri vadinosi '''''Alytus I''''', nuo XV a. pabaigos kairiajame krante, [[Užnemunė]]je auganti gyvenvietė ėmė vadintis '''''Alytus II'''''. [[1466]] m. minimas Alytaus valsčius. [[1524]] m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija. [[1581]] m. [[birželio 15]] d. Lietuvos didysis kunigaikštis [[Steponas Batoras]] suteikė Alytui [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]] ir [[Alytaus herbas|herbą]]. Ši data yra minima kaip Alytaus miesto diena. Praeityje Alytus daug kartų nukentėjo nuo svetimų kariaunų. Ne kartą jį naikino gaisrai, maro epidemijos ir kitos nelaimės. [[1586]] m. pastatyta cerkvė. Miestas priklausė [[Trakų vaivadija]]i.
 
XVII a. karų su [[Rusija]] ir [[Švedija]] metu miestas neteko daug gyventojų. [[1775]] m. iš [[Trakai|Trakų]] ir [[Merkinė]]s Alytun perkelti pavieto teismai. XVIII a. pabaigoje abiejuose Nemuno krantuose gyveno beveik po vienodai gyventojų, tačiau prekyba ir amatais pirmavo dešniakrantis Alytus. [[1795]] m. miestas padalintas: rytinė dalis (Alytus I) atiteko [[Rusijos imperija]]i, o vakarinė (Alytus II) – [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]]. [[1807]] m. Alytus II atiteko Napoleono sukurtai [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystei]], po [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] atiteko [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystei]] (priklausė [[1815]]–[[1915]] m.). Dėl geresnių ūkio sąlygų kairysis krantas ėmė sparčiai plėtotis, o dešinysis nusilpo, ir nuo to laiko Alytus II tapo stipresniu miestu.
Eilutė 41:
[[1915]] m., kai Lietuvoje ir [[Suvalkų gubernija|Suvalkų gubernijoje]] įsitvirtino vokiečių karinė administracija, Alytus I ir Alytus II buvo sujungti į vieną administracinį vienetą. [[1919]] m. vasarį mieste vyko [[Alytaus kautynės]], kuriose Lietuvos kariuomenė kovėsi su bolševikais, prie Alytaus žuvo pirmasis karininkas [[Antanas Juozapavičius]]. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais Alytuje sušaudyti keli tūkstančiai žydų. [[1932]] m. Alytui suteiktas kurorto statusas. [[1944]] m. [[liepos 15]] d. miestą užėmė sovietai (III Baltarusijos fronto kariai). Pokario pasipriešinimo judėjime miestas priklausė [[Dainavos apygarda|Dainavos krašto apygardai]].
 
Po karo miestas ėmė sparčiai augti, ypač po [[1963]] m. kaip pramonės centras. Pastatytas didžiausias Pabaltijo respublikose [[medvilnė]]s kombinatas, didelė šaldytuvų „Snaigė“ gamykla, eksperimentinis namų statybos kombinatas, mėsos kombinatas, „Dainavos“ siuvimo fabrikas, kombinuotųjų pašarų gamykla. [[1977]] m. [[kovo 30]] d. Alytui suteiktos [[respublikinio pavaldumo miestas|respublikinio pavaldumo miesto]] teisės. [[1995]] m. patvirtintas dabartinis [[Alytaus herbas]].
 
{{adm2|4}}
Eilutė 56:
{{admr|[[1977]]–[[1995]] m.|[[Alytaus apylinkė]]s centras|respublikinio pavaldumo miestas, [[Alytaus rajonas|Alytaus rajono]] centras}}
{{admr|[[1995]]–[[2009]] m.|[[Alytaus seniūnija|Alytaus seniūnijos]] centras|r3=2|[[Alytaus miesto savivaldybė]], [[Alytaus rajono savivaldybė]]s centras|r4=2|[[Alytaus apskritis]]}}
{{admr|nuo [[2009]] m.|–}}
{{adme}}