Martynas Yčas (1885): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Politiko info lentelės įstatymas ir/arba smulkūs pataisymai., using AWB |
S →Biografija: Susiliejančios nuorodos „Lietuvos politinis“ ir pan. + nuorodos į metų ir dienų straipsnius + smulkūs pataisymai. |
||
Eilutė 34:
[[1912]] m. dvidešimt šešerių metų M.Yčas išrinktas [[Kauno gubernija|Kauno gubernijos]] atstovu [[Rusijos imperijos Valstybės Dūma|Rusijos IV Valstybės Dūmoje]]. Per visą kadenciją, gindamas lietuvių tautos reikalus plenariniuose posėdžiuose kalbėjo 26 kartus. Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|pasauliniam karui]], naudodamasis Valstybės dūmos atstovo statusu, [[1914]] m. [[lapkričio 21]] d. Vilniuje įkūrė Lietuvių draugiją nukentėjusiems dėl karo šelpti, buvo išrinktas jos Centro komiteto pirmininku. Vokiečiams okupuojant Lietuvą, dalis draugijos Centro komiteto su M. Yču pasitraukė į Rusiją ir įsikūrė Peterburge. Rusijoje draugija įkūrė per 250 skyrių, kurie globojo daugiau kaip 100 000 pabėgėlių iš Lietuvos bei tremtinių, teikė jiems materialinę paramą, steigė mokyklas, padėjo plėtoti kultūrinį gyvenimą. [[1916]] m. [[birželio 11]] d. kaip Lietuvių draugijos pirmininkas gavo audienciją pas Katalikų bažnyčios vadovą popiežių [[Benediktas XV|Benediktą XV]] ir prašė jį moraliai paremti lietuvių tautos siekį išsivaduoti iš tautinės priespaudos bei per bažnyčias organizuoti materialinę pagalbą nukentėjusiesiems dėl karo.
Po [[1917]] m. [[Vasario revoliucija|Vasario revoliucijos]] Valstybės dūmos Vykdomasis komitetas jį paskyrė vyriausiuoju švietimo reikalų komisaru, o Laikinoji vyriausybė pakvietė užimti švietimo viceministro postą. Dirbdamas vyriausybėje rūpinosi, kad naujoji Rusijos valdžia paskelbtų Lietuvos nepriklausomybę. [[1917]] m. [[gegužės 27]] d.– [[birželio 3]] d. Rusijos lietuvių seime nuosekliai gynė Lietuvos nepriklausomybės siekį, padėjo organizuoti Rusijos armijoje tarnavusių lietuvių tautinius dalinius. Po bolševikų perversmo kartu su kitais lietuvių veikėjais sumtas ir įkalintas [[Voronežas|Voronežo]] kalėjime. Ištrūkęs iš kalėjimo slapstėsi ir [[1918]] m. [[balandžio 17]] d. grįžo į vokiečių okupuotą Lietuvą.
[[1918]] m. birželio pradžioje [[Lietuvos Taryba]] jį paskyrė savo atstovu [[Ukraina|Ukrainoje]] ir pavedė tvarkyti karo pabėgėlių bei tremtinių grąžinimo reikalus. [[1918]] m. [[liepos 13]] d. kooptuotas į Lietuvos Valstybės Tarybą.
| |||