Azartinis lošimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 6:
Atsitiktinumo įtaka skirtinguose azartiniuose žaidimuose turi skirtingą poveikį. Vadinamuosiuose grynuosiuose azartiniuose žaidimuose rezultatas priklauso išskirtinai tik nuo atsitiktinumo ir niekaip nesusijęs su žaidėjo sugebėjimais, pvz., [[žaidimas kauliukais]], [[ruletė]]. Kituose žaidimuose žaidėjas turi tam tikrą pasirinkimo galimybę ir žaidėjo įgūdžiai turi įtakos rezultatui, tačiau juose žaidėjo pasirinkimas lemia tik dalį rezultato, o kita dalis priklauso nuo atsitiktinumo.
Vienas iš seniausių azartinių žaidimų yra žaidimas [[Lošimo kauliukas#Įprasti kauliukai|kauliukais]]. Naudojami šešiasieniai kauliukai, sužymimi skaičiais nuo 1 iki 6. Žaidimą laimi žaidėjas išmetęs didesnį skaičių. Kauliukais žaisdavo senovės graikai, ypač [[Korintas|korintiečiai]] ([[Sparta|Spartoje]] azartiniai žaidimai buvo uždrausti), [[romėnai]] (jie skyrė neleistinus ''alea'' ir leistinus ''ludi''). Pasak [[Tacitas|Tacito]], kauliukais lošdavo ir [[germanai]], kurie esą žaisdami ne tik turto
Apie 1423 m., atsiradus tam tikroms graviravimo medyje ir varyje technologijoms, Ispanijoje ir Vokietijoje pradėtos gaminti [[kortos]]. Iš pradžių jos naudotos tik būrimui, tačiau vėliau ir azartiniams žaidimams. Kartu su azartiniais žaidimais kortomis atsirado ir sukčiavimas lošiant kortomis. Jau 1494 m. pasirodė traktatas ''Liber vagatorum'', kuriame aprašomi ir aiškinami kortų šulerių apgavysčių būdai. Tuo metu azartiniai žaidimai vykdavo [[smuklė]]se ir specialiose slaptose vietose. 1541 m. Anglijoje buvo paskelbtas pirmasis įstatymas apie lošimo namų savininkų ir nuomininkų persekiojimą.
Eilutė 14:
Iki 1839 m. dideliuose Prancūzijos miestuose, o iki 1870 m. ir daugelio Vokietijos valstybėlių miestų (Baden Badenas, Emsas, Visbadenas, Noiheimas) įsikūrė viešieji lošimo namai.
Lošimas yra draudžiamas [[islamas|islamo]] šalyse, reguliuojamas daugelyje kitų šalių. Dėl apribojimų ir draudimų
* azartiniai žaidimai yra žalingi valstybei ir visuomenei, nes skiepija gyventojams norą lengvai praturtėti, gaunant pelną, neuždirbtą darbu;
* azartiniai lošimai daliai žmonių gali sukelti priklausomybę, kai žaisdami jie praranda savikontrolę;
* tokie žaidimai kelia pagundą rizikuoti kitų sąskaita, dėl to didėja išeikvojimų ir svetimų pinigų pasisavinimo skaičius;
* su azartiniais žaidimais susijęs sukčiavimas, dėl to valstybėje didėja kitų sąskaita gyvenančių skaičius.
| |||