Berberinis liūtas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Pusiau automatinis amžių tvarkymas (pirma pakopa); smulkūs taisymai |
|||
Eilutė 19:
Anksčiau berberinių liūtų arealas apėmė [[Šiaurės Afrika|Šiaurės Afriką]] nuo [[Marokas|Maroko]] iki [[Egiptas|Egipto]]. Paskutinis žinomas laukinis berberinis liūtas buvo nušautas [[Atlaso kalnai|Atlaso kalnuose]] 1922 m.<ref name=CAP>{{cite book |editor=Nowell K, Jackson P |title= Wild Cats: Status Survey and Conservation Action Plan|url=http://carnivoractionplans1.free.fr/wildcats.pdf |format=PDF |year=1996 |publisher=IUCN/SSC Cat Specialist Group |location= Gland, Switzerland|language= |isbn=2-8317-0045-0 |pages= 17–21|chapter= Panthera Leo}}</ref> Buvo manoma, kad nelaisvėje berberiniai liūtai irgi yra išnykę. Tačiau zoologijos soduose ir [[cirkas|cirkuose]] paskutiniais metais aptikta daug liūtų, kurie galbūt yra berberinių liūtų palikuonys, bet tai nėra įrodyta.
Berberiniai liūtai buvo laikomi sunkiausiu dabartinių liūtų porūšiu. Pagal paskaičiavimus jų patinai [[svoris|svėrė]] 200-272 kg, o patelės - 120-180 kg. Kiti ekspertai mano, kad šios reikšmės yra gerokai padidintos, ir kad berberiniai liūtai savo mase panašūs į Rytų Afrikos liūtus.<ref>Patterson, Bruce D. 2004. The Lions of Tsavo: Exploring the Legacy of Africa's Notorious Man-eaters. McGraw-Hill Professional. 2004. 324 pp. (See page 110) ISBN
Berberinis liūtas pasižymėjo tankiais tamsiais karčiais, kurie apėmė ir krūtinę, siekė pilvą.<ref>[http://www.apus.ru/site.xp/054051050124050048053050056.html Лев атласский]</ref> Dėl įspūdingų karčių berberinių liūtų kailis buvo laikomas puikiu trofėjumi.
Eilutė 26:
== Berberiniai liūtai nelaisvėje ir spėjamai išlikę individai ==
[[
Viduramžiais Londono Tauerio žvėryne laikyti liūtai buvo berberiniai liūtai. Tai rodo 1937 m. Taueryje iškastų dviejų gerai išlikusių liūtų kaukolių DNR analizė.<ref name="BBC News">{{cite news|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/science/nature/7311134.stm|title=Tower's royal lions 'from Africa'|date=2008-03-25|agency=BBC|accessdate=2009-07-26}}</ref>
Radioaktyviosios anglies metodas parodė, kad tiedu liūtai žuvo 1280-1385 ir 1420-1480 m. Manoma, kad civilizacijų vystymasis palei Nilą ir Sinajaus pusiasalyje II tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje sustabdė genetinius mainus, ir berberinių liūtų populiacija pasidarė izoliuota. Berberiniai liūtai toliau gyveno dabartinėje Libijoje, Tunise, Alžyre ir Maroke iki maždaug 1900 m.<ref name="BBC News"/>
XIX a. ir XX a pradžioje berberinius liūtus dažnai laikydavo viešbučių ir cirkų žvėrynuose. 1835 m. Tauerio žvėryno liūtus hercogo Velingtono įsakymu perkėlė į Londono Zoologijos sodą, kur buvo tinkamesnės žvėrių laikymo sąlygos. Garsus grynakraujis berberinis liūtas vardu ''Sultonas'' 1896 m. gyveno Londono zoologijos sode.
[[
Keliasdešimt dabar zoologijos soduose gyvenančių liūtų individų laikomi galimais berberinio porūšio atstovais. Pvz., ''Port Lympne'' Laukinių žvėrių parke ({{en|Port Lympne Wild Animal Park}}) yra keletas spėjamai berberinių liūtų.<ref>[http://www.britishattractions.co.uk/portlympnewildanimalpark/ Port Lympne Wild Animal Park]</ref>, kurie kilę iš Maroko karaliui priklausiusių liūtų. Vienuolika manomai berberinių liūtų gyvena [[Adis Abeba|Adis Abebos]] zoologijos sode, jie palikuonys liūtų, priklausiusių Etiopijos imperatoriui Hailei Selasijai I ({{en|Haile Selassie I}}).
| |||