Apskaitos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Smulkūs automatiniai taisymai. |
|||
Eilutė 12:
Daugiausiai duomenų apie apskaitą yra išlikę senovės [[Graikija|Graikijoje]] ir [[Italija|Romos imperijoje]].
Graikijoje buvo keturi apskaitos objektai: prekių apyvarta, banko indėliai, gyventojų ir šventyklų turtas. Didžiausią įtaką apskaitos atsiradimui ir plėtojimuisi senovės [[Graikija|Graikijoje]] turėjo bankų veikla ir spartus pramonės bei prekybos tobulėjimas. Senovės [[Graikija|Graikijoje]] [[420 m. pr. m. e.]] buvo išleistas [[Atėnai|Atėnų]] pinigų įstatymas, kuriame nurodyta, kad miestuose
Didelį vaidmenį senovės [[Graikija|Graikijos]] apskaitai turėjo šventyklos ir bankai. Kai kurių šventyklų ir gerai įrengtų bankų apskaitos duomenys buvo skelbiami viešai. Apskaitos duomenims skelbti buvo naudojamos medinės ar marmurinės lentelės, ant kurių buvo rašoma įrėžiant ar užrašant dažais. Apskaitos duomenis kontroliavo specialūs asmenys – evzinai ir logistrai.
[[Italija|Senovės Romoje]] buvo išvystyti [[registras|registrai]]. [[Italija|Romos]] imperijoje buhalterinės apskaitos knygos buvo naudojamos pradedant provincijomis ir baigiant imperatoriaus rūmais, turėjusiais savo apskaitos skyrių. Jame dirbę kasininkai ir sąskaitininkai buvo vadinami logografais. Romėnų pirkliai turėjo įrengtus kambarius, kuriuose buvo vedamos namų ūkio pajamų – išlaidų knygos.
[[Italija|Romos]] imperijoje buvo siekiama nustatyti ūkinės veiklos rezultatus. Tai buvo daroma inventorizuojant turimą turtą. Romėnai turėjo dvi inventorines knygas: brevarium (brevarium imperi) ir libellum. Pirmoje knygoje buvo apskaitomas valstybei priklausantis turtas, miškai, bankai, armija ir kt., o antroje - privatiems asmenims priklausantis turtas.
Iš [[Italija|Romos]] imperijos laikų yra išlikę apskaitos terminai, pvz., aria – kasa, ratio – sąskaita, liber – knyga, nomen facere - įrašyti straipsnį arba skolą į knygą ir kt.
| |||