Naujoji apaštalų bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Irvingistų judėjime netrukus įsivyravo nuomonė, kad grįžtantį [[Kristus|Kristų]] turėtų pasitikti tiek pat [[apaštalai|apaštalų]], kiek jų buvo evangeliniais laikais – 12, ir kad 12 įšventintų apaštalų turėtų sulaukti Kristaus atėjimo, todėl, įšventinus pirmuosius 12 apaštalų, naujų apaštalų šventinti nebuvo ketinama. Tokiu būdu buvo užprogramuota krizė, nes jau 1860 m. iš 12 įšventintų apaštalų bebuvo likę tik šeši. Suvokdami šią problemą kaip gręsiančią judėjimo suirimui, Vokietijos bendruomenių vadovai reikalavo naujų apaštalų įšventinimo, tačiau su tuo nesutiko Anglijos apaštalai. Galiausiai, 1863 m., vokiečių bendruomenių atstovai susirinko [[Hamburgas|Hamburge]] ir įšventino naujus apaštalus, kuriuos Anglijoje veikusios irvingistų bendruomenės pripažinti atsisakė. Tokiu būdu irvingistų judėjimas skilo, ir Vokietijoje susikūrė Naujoji apaštalų Bažnyčia. Anglijos irvingistų judėjimas pamažu silpo, o NAB vis augo. NAB nuo pat pradžių pasirinko lankstų funkcionalumo kelią, šventino tiek apaštalų, kiek reikėjo vis augančiam judėjimui stiprinti, ir tai bent iš dalies užtikrino šios bažnyčios gyvybingumą. Taip pat reikia pastebėti, kad išskirtiniu charizmiškumu gyvavimo pradžioje pasižymėjęs judėjimas, paneigęs hierarchinius modelius, vėliau labai sėkmingai institucionalizavosi, tad šiandieninė NAB su savo gerai struktūrizuota veikla yra beveik visiška priešingybė ankstyvajam irvingizmui.

 

 

Atskiriems NAB regionams vyriausiasis apaštalas skiria vadovauti apaštalus, jam talkina vyskupai. Kitos, žemesnės pareigybės NAB yra krašto evangelistas, krašto vyresnysis, bendruomenėms vadovauja kunigai, diakonai.

 

 

==Naujoji apaštalų bažnyčia Lietuvoje==

Pirmoji irvingistų bendruomenė dabartinės Lietuvos teritorijoje suformuota jau [[XIX amžius|XIX a.]] ketvirtajame dešimtmetyje. [[Klaipėda|Klaipėdoje]] tuomet veikė maždaug 20 asmenų bendruomenė, kurią sudarė daugiausiai [[Škotai|škotų]] kilmės asmenys. Vėliau bendruomenė atsirado Karaliaučiuje – pastaroji vėliau, iš irvingistų judėjimo susiformavus NAB, tapo regioniniu NAB centru. [[1867]] m. joje buvo 411 narių, o jau po kelių metų jų skaičius išaugo dvigubai.

 

 

Be [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]], pirmosios nepriklausomybės laikotarpiu NAB parapijos veikė taip pat ir [[Kybartai|Kybartuose]], [[Drazdynai|Drazdynuose]] bei [[Vištytis (miestelis)|Vištytyje]]. Kybartų parapija buvo įsteigta dar 1914 m. Stalupėnų parapijos iniciatyva, turima žinių apie pastarosios parapijos leidžiamą laikraštį bei turėtus maldos namus. Turima duomenų apie bent vienos parapijos registraciją pagal Draugijų įstatymą (1925 m. Kybartų parapija buvo įregistruota Vilkaviškio apskrities viršininko). Ar minėtos bendruomenės buvo traktuojamos kaip religinės organizacijos, nėra žinoma: bent jau Kėdainių bendruomenei teisė vesti metrikacijos knygas (tikybinėms organizacijoms tai buvo leidžiama) nebuvo suteikta.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos naujoji apaštalų Bažnyčia buvo įregistruota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-14 potvarkiu Nr. 166p. Šiandien LNAB yra susiskirsčiusi į du regionus – Rytų ir Vakarų, vakarų regionas kuruoja 31 bendruomenę, o rytų regionas – 24. Nepriklausomybės laikotarpiu buvo įregistruotos taip pat ir 15 LNAB bendruomenių, kurios, [[2000]] m. nustačius Bažnyčios struktūrą, buvo paliktos be juridinio asmens teisių, tad šiuo metu LNAB atstovauja keturi juridiniai asmenys: religinė bendrija: Lietuvos naujoji apaštalų bažnyčia (įregistravimo kodas – 9209245), Lietuvos naujosios apaštalų bažnyčios religinis centras Vilniuje (įregistravimo kodas – 9205747), Lietuvos naujosios apaštalų bažnyčios Vakarų regiono valdyba (įregistravimo kodas – 9205823), bei Lietuvos Naujosios apaštalų bažnyčios Rytų regiono valdyba (9205785). Bažnyčiai Lietuvos mastu vadovauja LNAB religinis centras Vilniuje, kurio valdymo organą – prezidiumą – sudaro trys nariai, iš kurių du – LNAB Rytų ir Vakarų regionų valdybų prezidentai.

 

 

==Nuorodos==