Felicija Bortkevičienė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →Nuorodos: kat |
nuoroda |
||
Eilutė 8:
[[1901]] m. ištekėjo už intendantūros inžinieriaus Jono Bortkevičiaus, apsigyveno Vilniuje ir įsitraukė į visuomeninę veiklą. Išmoko kalbėti ir rašyti lietuviškai. Kartu su vyru dalyvavo Vilniaus lietuvių inteligentų būrelio veikloje, rūpinosi lietuvybės atgaivinimu ir stiprinimu.
Vaidino privačiuose lietuviškuose spektakliuose, dalyvaudavo ekskursijose po Vilniaus apylinkes. Susipažino su atsikėlusiu į Vilnių gyventi knygnešiu [[Motiejus Baltūsis|Motiejumi Baltūsiu]]. Iš jo pradėjo gauti draudžiamus lietuviškus leidinius - „[[Varpas (laikraštis)|Varpą]]”, „[[Ūkininkas (laikraštis)|Ūkininką]]”, „[[Naujienos|Naujienas]]”, lietuviškas knygas. Po M. Baltūsio arešto pati ėmėsi rūpintis spaudos gabenimu į Vilnių, slėpimu ir platinimu. [[1902]] m., po Šv. Mykolo bažnyčios remonto, daug spaudinių laikydavo ten įrengtoje slėptuvėje. [[Jonas Vileišis]] padėjo užmegzti ryšius su „Varpo” ir „Ūkininko” administratore [[Morta Zauniūtė|Morta Zauniūte]], su kuria pradėjo nuolat susirašinėti, persiųsdavo jai spaudai paruoštus rankraščius, parūpindavo lėšų šiems laikraščiams leisti.
Buvo „Žiburėlio“ draugijos pirmininkė, šelpė gabius studentus, rašytojus. Globojo Kankinių kasą, šelpė kalinamus [[1905]] - [[1907]] m. revoliucijos dalyvius. Laikraščių
Pasitraukusi nuo fronto [[1915]] - [[1917]] m. [[Sibiras|Sibire]] ieškojo ištremtų [[Prūsija|Prūsijos]] lietuvių. 1917 m. [[Stokholmas|Stokholme]] dalyvavo Pasaulio lietuvių konferencijoje. [[1919]] m. buvusio globotinio [[Vincas Kapsukas|V. Kapsuko]] [[Smolenskas|Smolenske]] kalinta kaip įkaitė, iškeista į [[Kauno kalėjimas|Kauno kalėjime]] kalintus komunistus.
| |||