Narajana

Narajana (sanskritu: नारायण, Nārāyana) induizmo mitologijoje:

1. Aukšiausioji dievybė. Vedų himnuose dar nėra sutinkama. Galbūt Narajana buvo ne arijų dievas, ir tik vėliau buvo įtrauktas į induizmo panteoną. „Šapatha-Brahmane“ (12, 3, 4 ir kt.) Narajana — pasaulio dvasia, identiškas Purušai. Epose Narajana yra sutapatinamas su Višnumi; tai yra vienas iš Višnaus vardų-epitetų. Kituose tekstuose, pvz., „Manu Įstatymuose“ (I 10-11), Narajanos vardas siejamas su Brahma. Džainistams Narajana — tai vienas iš mitinių tirthankarų, džainizmo pradininko Mahaviro Džinos pirmtakų.
2. Dieviškasis išminčius (riši), visada pasirodantis kartu su kitu riši — Nara. Pagal puranų mitą, Narajana ir Nara išgąsdino dievus savo asketiškumu, ir Indra pasiuntė pas juos apsaras, kad šios sugundytų. Bet Narajana nuskynė žiedą ir padėjo jį ant savo šlaunies — užgimė Urvaši, nustelbusi savo grožiu apsaras („Bhagavata-purana“ 10, 1-4; „Vamaka-purana“ ir kt.). Puranose Nara-Narajana vadinami dvilypiu Višnaus įsikūnijimu. „Mahabharatoje“ Narajana sutapatinamas su Krišna.

Narajanos vardo sutapatinimas su Višnumi ir taip pat jų ontologinė vienybė ir yra priežastis, kodėl induizmo tekstuose ir kai kuriuose europiečių mokslininkų darbuose šie įvaizdžiai yra sumaišyti.