Atverti pagrindinį meniu
1643 m. sinodas Krokuvoje

Sinodas (gr. σύνοδος = synodos 'susirinkimas') – krikščionių bažnyčios susirinkimas, šaukiamas nuspręsti doktrinos, administravimo ar taikymo klausimus. Žodis naudojamas katalikybėje, stačiatikybėje ir protestantizme.

KatalikybėjeKeisti

Katalikybėje sinodu vadinamas nuo IV a. visos šalies ordinarų, bažnytinės provincijos vyskupų arba vyskupijos aukštesniųjų dvasininkų susirinkimas, įsteigtas 1965 m.

Pripažįstami 7 svarbiausi sinodai: Nikėjos, Konstantinopolio, Efezo, Kalchedono, II Konstantinopolio, III Konstantinopolio, II Nikėjos.

StačiatikybėjeKeisti

Sinodas stačiatikybėje – aukščiausia jų valdžia (aukšto rango dvasininkų kolegija), kuriai vadovauja bažnyčios vadovas (arkivyskupas, metropolitas, patriarchas).

Visuotinai pripažįstami 6 stačiatikių sinodai: Trulo susirinkimas (692 m.), IV Konstantinopolio susirinkimas (879880 m.), V Konstantinopolio susirinkimas (13411351 m.), Jasės sinodas (1642 m.), Jeruzalės sinodas (1672 m.), Konstantinopolio sinodas (1872 m.).

ProtestantizmeKeisti

Protestantizme sinodas reiškia dvasininkų ir pasauliečių atstovų kolegiją bažnyčios reikalams spręsti. Sinodai čia nėra šaukiami ir neužima tokios svarbios vietos kaip kitose krikščionių konfesijose.