Seriai

Seriai
Seriai iš Punta Čuekos
Gyventojų skaičius	~900
Populiacija šalyse	Meksika (Sonora)
Kalba (-os)	serių, ispanų
Vėliava
Religijos	tradicinė tikyba, krikščionybė
Giminingos etninės grupės	kultūriškai: pimai, jakiai
Vikiteka:	Seriai

Seriai (seri, savivardis Comcaac) – indėnų tauta, gyvenanti šiaurės vakarų Meksikoje, Sonoros valstijoje. Jų žemės driekiasi Kalifornijos įlankos pakrantėje, tarp Magdalenos ir Matapės upių bei Serių kalnagūbrio, taip pat – Tiburono saloje. Tai seniausia iš šiaurės Sonoros tautų. Populiacija – apie 900 žmonių. Vartoja serių kalbą (galimai hokų makrošeimos narė), taip pat dauguma kalba ispaniškai. Išpažįsta prigimtinę tikybą, dalis – krikščionys (protestantai). Seriai nuo daugelio indėnų skiriasi aukštu ūgiu.

Seriai skirstėsi į 6 grupes:

• „Gyvenantys link šiaurės vėjo“ (Xiica hai iicp coii), ispanų vadinti tepokais arba salinerais, gyveno pakrantėje tarp Puerto Loboso ir Punta Salinero, taip pat giliau žemyne;
• „Gyvenantys link pietų vėjo“ (Xiica xnaai iicp coii), ispanų vadinti tastiotenjais, gyveno pakrantėje tarp Bahija Kino ir Gvajmaso;
• „Ryklių salos žmonės“ (Tahejöc comcaac), ispanų vadinti seriais arba tiburonesais, gyveno Tiburono saloje ir priešais ją žemyne;
• „Dykumos žmonės“ (Heeno comcaac), gyveno Tiburono salos centriniame slėnyje;
• „Atėjusieji iš pietų“ (Xnaamotat), ispanų vadinti upangvajmasais arba gvajmasais, gyveno siaurame ruože piečiau Gvajmaso;
• „Hasto salos gyventojai“ (Xiica hast ano coii), gyveno Šv. Stepono (San Estebano) saloje.

Seriai kultūriškai artimi pietvakarių Šiaurės Amerikos indėnams. XVII–XVIII a. puldinėjo misijose gyvenusius pimus, kovojo su ispanais. 1855–1870 m. serius beveik visiškai išnaikino Meksikos kariuomenė. XX a. vid. perkelti į kvakerių misiją El Desembokėje. Nuo 1972 m. gyvena ir Punta Čuekoje. Nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio sustiprėjo serių akultūracija.

Tradiciniai verslai – žvejyba, jūrinė medžioklė (vėžlių, seniau ir jūros žinduolių gaudymas) pasitelkiant nendrines valteles, rankiojimas (moliuskų, kaktusų vaisių, algarobų sėklų ir kt.), medžioklė. Kartais tebeklajoja nedideliais būriais. Žvejybai naudoja ietis, harpūnus (jūrų vėžliams), nuodus, iki XX a. vid. naudojo ir lankus su strėlėmis akmeniniais antgaliais. Nuo XIX a. pab. laiko vištas (tik kiaušiniams), rečiau ožkas, karves, asilus (mėsai). Nuo XX a. pab. įsitraukė į turizmą, atgaivino tradicinius amatus (pynimą, puodų žiedimą, odos apdirbimą, medžio drožybą).

Gyvenvietė susideda iš vienos patalpos stačiakampių karkasinių būstų plokščiais stogais ir molinėmis arba pintinėmis sienomis. Klajodami įsirengia palapines dengtas krūmokšniais ir vėžlių kiautais. Iki XX a. išlaikė tradicinius rūbus – juosmens raiščius ir sijonus iš pelikano odos, žiemą – uždarus odų sijonus ir raiščius nuo krūtinės iki kelių. Dabartiniai rūbai meksikietiški. Taip pat nešioja papuošalus iš kriauklių, sėklų, gėlių, medžio. Išlikęs apeiginis veido dažymas, lūpų pervėrimas.

Seriams būdinga mažoji arba išplėstinė šeima, moteriškoji giminės linija, matrilokalinė santuoka, poligamija (tiek poliginija, tiek poliandrija). Išlikę toteminių giminių reliktai. Laikosi endogamijos.

Serių mitologijai būdingi mitai apie pasaulio sutverėją Pelikaną, Saulę, Mėnulį, vėžlius. Būdingas šamanizmas, nagualizmas, raganavimas. Rengia šventes pelikanų, vėžlių medžioklės proga, įšventinant mergaites į moterystę. Išlaikę daug pasakų, karinių ir šamanų dainų, šokių.

• 
  Serių pintinė
• 
  Serių moters rūbai
• 
  Serių veido dažymas (XIX a. pab. knygos puslapis)
• 
  Serių gyvenamųjų vietų kraštovaizdis
• 
  Serių šamanas