Atverti pagrindinį meniu
Savitrė ir Satjavanas. XIX a. Radža Ravi Varmos piešinys

Savitrė (skr. सावित्री = Sāvitrī – „saulėtoji, gaivintoja“) – hinduistinėje pasaulėžiūroje yra įkūnytasis vedinis gajatrės metras, saulės dievo Sūrjos dukteris, viešpaties Brahmos žmona.

Mahabharatoje“ Savitrė yra vienos sakmės veikėja, madrų karaliaus Ašvapačio dukteris. Ji savo vestuvėse vyru pasirinko aklojo karaliaus Djumatsenos sūnų Satjavaną, nors išminčius Narada ją perspėjęs, kad šis gyvensiąs tik vienerius metus. Kai atėjo laikas mirti Satjavanui, Savitrė pasekė savo vyrą, einantį miškan, kuriame jis kirto medžius; Satjavanas mirė ant savo žmonos kelių. Tada Savitrė pastebėjo mirties dievą Jamą – jis iš Satjavano kūno ištraukė sielą ir nusinešė į pietus, į dausas. Savitrė pradėjo sekti Jamą, neatsilikdama nė per žingsnį. Jama, paveiktas Savitrės atsidavimo, jai uždavė keletą klausimų. Sužavėtas jos išmintingų ir nuoširdžių atsakymų, mirties dievas Savitrės šešurui padovanojo regą ir karalystę, tada jai pažadėjo šimtą sūnų ir galiausiai atgaivino Satjavaną. Indų tradicijoje Savitrė tapo atsidavusios ir išmintingos žmonos pavyzdžiu.[1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Мифы народов мира. Савитри , П. А. Гринцер – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.