Narada (skr. नारद = IAST: nārada-) – vienas iš septynių didžiųjų rišių bei vienas iš pradžapačių. Tradiciškai laikomas „Rigvedos“ giesmių autoriumi. Vertinamas kaip Bhaktisūtros – aforizmų apie Dievo meilę ir garbinimą rinktinės – sudarytojas. Kaip teigiama, sukūrė teisyną Naradja Dharmašastrą.

Laikomas nitjasidha, t. y. patyrusiuoju vienybę su nitja (galutine tikrove), bet apsisprendusiu dar kartą gimti ir padėti žmonėms.

Nemažai pasakojimų ir legendų apie Naradą esama puranose. Jis laikomas gandharvų, „dangiškųjų muzikantų“, valdovu ir žmogumi, pagaminusiu pirmąją liutnią.[1] Puranose Narada dažnai vaizduojamas kaip tarpininkas tarp žmonių ir dievų, dievai jam išdėsto žmonėms skirtą išmintį. „Čhandogja Upanišadoje“ (VII.1) Narada vaizduojamas kaip išmintingas brahmanas, mokantis vedas ir kitus tekstus, bet neturintis savęs pažinimo. Šį mokslą jam išdėsto Sanatkumara.[2]Mahabharatoje“ minimas drauge su Krišna.

Šaltiniai redaguoti

  1. Rytų išminties enciklopedija. Tyto alba. Vilnius, 2010., 301 psl.
  2. Nārada.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 146–147