Santa Fė kapituliacijos

Santa Fė kapituliacijos (isp. Capitulaciones de Santa Fe) – sutartis, 1492 m. balandžio 17 d. sudaryta Santa Fė, Granados provincijoje, tarp keliautojo jūrininko Kristupo Kolumbo ir katalikų monarchų, Kastilijos karalienės Izabelės I ir Aragono karaliaus Ferdinando II. Kolumbui buvo suteikti Pasaulinio vandenyno admirolo, vicekaraliaus, generalgubernatoriaus vardai ir garbingas dono titulas, taip pat dešimtadalis visų turtų, kuriuos buvo numatoma gauti iš jo būsimos kelionės į Ost Indiją. Tai buvo įprastas dokumentas XV a. Kastilijoje, sudarytas iš atskirų skyrių, arba kapitulų (capítulos).

Chuano Kolomos parengtų Kapituliacijų tekstas

Kai Kolumbo pasiūlymas iš pradžių buvo atmestas, karalienė Izabelė sušaukė dar vieną susirinkimą, sudarytą iš jūreivių, filosofų, astrologų ir kitų ekspertų, kad šis projektas būtų iš naujo nagrinėjamas. Patarėjai laikė absurdiškais Kolumbo apskaičiuotus atstumus tarp Ispanijos ir Ost Indijos. Monarchai taip pat ėmė abejoti, tačiau įtakingi dvariškiai juos įtikino, kad, jei projektas žlugs, jie praras nedaug, ir gaus daug naudos, jei pavyks. Tarp tų patarėjų buvo Toledo arkivyskupas Hernando de Talavera, notaras Luis de Santángel ir kamerheris Juan Cabrero. Karališkajam sekretoriui Chuanui Kolomai (Juan II Coloma) buvo liepta suformuluoti kapituliacijas. Susitarimui parengti prireikė trijų mėnesių, nes monarchai užsiėmė kitais reikalais. Kapituliacijos buvo užtvirtintos antspaudais Santa Fė karo stovykloje, įrengtoje Granados pakraštyje miesto apgulties metu.

Originalus dokumentas neišlikęs. Ankstyviausia žinoma kopija yra minima 1493 m. Barselonos karūnos išleistuose patvirtinimuose. Juose žodžio „Azija“ praleidimas paskatino kai kuriuos istorikus manyti, kad Kolumbas niekada neketino ten vykti, o tik norėjo atrasti naujas žemes. 2009 m. Santa Fė kapituliacijos buvo įrašytos į UNESCO „Pasaulio atminties“ registrą.