Drangiana
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Drangiana (senovės persų: 𐏀𐎼𐎣, Zranka – „vandenų šalis“; senovės gr. Drangiana) – senovinis regionas dabartiniame pietų Afganistane ir rytų Irane. Iš šiaurės jį supo Hindukušo kalnai ir Arija, iš rytų – Arachosija, iš pietų – Gedrosija, o iš vakarų – dykumos.
| Senovės Irano regionas Drangiana 𐏀𐎼𐎣 | |
|---|---|
| |
| Šalis | Pietų Afganistanas, rytų Iranas |
| Tautos | |
| Valstybės | Indo-skitų karalystė (80 m. pr. m. e.–20 m.) |
| Miestai | Zarandžas, Sigalis |
| Vėlesnis pav. | Sistanas |
 | |
| Senovės Irano regionai: Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arjana, Arachosija, Drangiana, Gedrosija | |
Pirmaisiais mūsų eros amžiais vadinta Sakastanu, vėliau – Seistanu.
Geografija redaguoti
Drangiana įsikūrusi geografiškai apibrėžtoje teritorijoje – Sistano baseine, iš visų pusių apsuptame kalnų. Tai – viena sausiausių pasaulio vietų, nuolat alinama dykumų.
Nepaisant to, per šį regioną teka Helmando upė su gausiais intakais, maitinamais tirpstančio sniego iš kalnų. Ji išsilieja gausiuose ežeruose bei pelkėse. Tai pelnė šiam kraštui paradoksišką pavadinimą „vandenų šalis“. Šio vandens dėka regione susiformavo tinkamos gyventi oazės, todėl kraštas klestėjo ir buvo svarbus senovės ir viduramžių Irano prekyboje.
Istorija redaguoti
Senovė redaguoti
Senovėje vienas svarbiausių prekybinių miestų buvo Zranka (dabartinis Zarandžas), davęs pavadinimą visam regionui. Vėliau teritorija buvo nukariauta Medijos imperijos, VI a. pr. m. e. ją pakeitė Achemenidų imperija. Drangiana tapo viena Persijos imperijos provincijų
330 m. pr. m. e. regioną nukariavo Aleksandras Makedonietis, po jo mirties valdė Seleukidai, dar vėliau – Graikų-baktrų karalystė ir Indo-graikų karalystė.
Sakastanas redaguoti
II a. pr. m. e. pabaigoje regioną užėmė sakai, kurie įsikūrė čia. Todėl regioną pradėta vadinti Sakastanu. Čia susiformavo miestai, tokie, kaip Barda, Minas, Sigalis. Pastarasis buvo svarbiausias miestas, valstybės sostinė.
I a. pr. m. e. sakai, vadovaujami Maues, ėmė rengti žygius į rytus, kariaudami su Indų-graikų karalyste, kol ją nualino ir užvaldė dideles vakarų Indijos teritorijas. Jų valstybė išsilaikė neilgai, todėl sakai vėl grįžo į savo sritis, iš Indijos išvyti Indo-partų.
Po ilgo skitų viešpatavimo teritorija VII a. buvo užkariauta arabų ir prijungta prie Kalifato. Pradėta krašto islamizacija. Nuo tada regionas pradėtas vadinti Sistanu. 861 m. teritorijoje aplink senąjį Zarandžo miestą susiformavo nauja valstybė ir dinastija – Safaridai, kurie užėmė didžiules teritorijas ir sukūrė vieną pirmųjų musulmoniškų Irano valstybų.