Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai

(Nukreipta iš puslapio SSRI)

Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, SSRI (angliško pavadinimo „Selective serotonin reuptake inhibitor“ abreviatūra) – grupė antidepresantų, nerimo, asmenybės sutrikimus šalinančių vaistų, tokių, kaip fluoksetinas, dapoksetinas, sertralinas.

Veikimo mechanizmas

redaguoti

Signalas tarp dviejų nervinių ląstelių sinapse perduodamas neuromediatoriais. Kai siunčiančioji ląstelė į sinapsinį plyšį išskiria mediatorius, priimančiosios ląstelės receptoriai aptinka konkretaus mediatoriaus buvimą ir siunčia signalą tolyn, o mediatorius atsijungia nuo priimančios ląstelės ir sugrąžinamas į siunčiančiąją ląstelę. Čia ir pasireiškia serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, kurie inhibituoja (o priklausomai nuo koncentracijos gali ir blokuoti) mediatoriaus absorbciją į siunčiančiąją ląstelę. Neabsorbuotas siunčiančiojoje ląstelėje serotoninas pasilieka sinapsiniame plyšyje ir veikia receptorius pakartotinai (serotonino koncentracija sąlyginai didėja). Manoma, kad su serotonino kiekio patologiniais pokyčiais susiję nuotaikos pokyčiai, nerimas, depresija, šizofrenija, anhedonija.

Skirtingai nuo triciklinių antidepresantų (TCA), dauguma SSRI preparatų ženkliai veikia tik serotonino, bet ne kitų neuromediatorių koncentracijos pokytį (išimtis: fluoksetinas)[1], todėl paprastai laikomi saugesniais.[2] Nors nėra ryškaus efektyvumų skirtumo tarp SSRI ir TCA, kurie buvo naudojami prieš atsirandant SSRI, bet SSRI toksinė dozė yra didesnė, todėl sudėtinga jais piktnaudžiauti, norint nusižudyti, be to, jiems atsiradus buvo manoma, kad SSRI turi mažiau ir švelnesnių šalutinių poveikių.

Poveikio tyrimai

redaguoti

Nors SSRI nepageidaujamų pašalinių poveikių tyrimas niekada nebuvo nutrūkęs, visuomenėje netyla diskusijos jų naudingumo tema. Visgi 2018 m. paskelbtas iki tol didžiausias antidepresantų tyrimas, publikuotas prestižiniame „The Lancet“ žurnale, kuris apibendrino daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių duomenis, aiškiai įrodė, jog visi iki vieno antidepresantai yra veiksmingi, veikia geriau nei placebo, tarpusavyje labiausiai skiriasi šalutiniais poveikiais.[3] Tyrimo autoriai tikisi, jog šis tyrimas kartą ir visiems laikams užkirs kelią tolimesnėms abejonėms dėl vaistų veiksmingumo ir kad daugiau nei vienam pacientui neteks kentėti negaunant efektyvaus ir įrodyto gydymo.

Išnašos

redaguoti
  1. http://www.socialfear.com/prozac_atypical_ssri.html Archyvuota kopija 2006-11-11 iš Wayback Machine projekto.
  2. Anderson IM (2000): „Selective serotonin reuptake inhibitors versus tricyclic antidepressants: a meta – analysis of efficacy and tolerability“, J. Affect. Disord. 58(1), 19-3
  3. https://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(17)32802-7/fulltext