Rusų gatvė
Rusų gatvė
Gyvenvietė Vilnius
Ilgis 0,15 km
Pradžia Senamiestis
Pabaiga Senamiestis
Miesto dalys Vilniaus senamiestis

Rusų gatvėVilniaus senamiesčio gatvė, ribojasi su Maironio, Literatų ir Latako gatvėmis.

Pavadinimas redaguoti

Gatvė pradžioje turėjo Spaso gatvės, taip pat Prečystenkajos bei Metropolitalnos pavadinimus.[1]

Istorija redaguoti

Gatvė šioje vietoje nutiesta 1905 metais. Prieš tiesiant gatvę, nugriautas prieš 50 metų statytas dviaukštis namas. Šalia stovėjo pailgas vienaaukštis pastatas, kuris buvo perstatytas į trijų aukštų namą. Jis sudegė 1944 metais.[2]

Rusų g. 5 pastatytas namas išlaikė autentišką išvaizdą, namas dviejų aukštų. Rusų g. 3 namas vienaaukštis, taip pat nepakito. Toliau ėjo aklina mūro siena. Jos vietoje XX a. pradžioje pastatyta keturių aukštų spaustuvė. Šis namas užbaiga gatvę ir įsilieja į Literatų gatvę. Kitoj pusės stovintis dviaukštis pastatas su mūro tvora ir vartais. Kadaise ši valda priklausė burmistrui Liachovičiui, vėliau valdą nupirko Puzinai. Šalia XIX a. buvo pastatytas triaukštis bajorų viešbutis. Trečias namas – Metropolito rūmai taip pat išliko nepakitę.[3]

Dabartis redaguoti

Gatvės ilgis apie 150 metrų, gatvė išklota akmenų grindiniu (nuo Literatų g. iki Latako g.) ir trinkelėmis (likusi atkarpa iki Maironio g,). Iš viso gatvėje yra 3 namai. Rusų g. 1 įsikūrusi galerija, Rusų g. 3 -Vilniaus tarptautinė mokykla.[4]

2016 m. Rusų ir Maironio gatvių sankirtoje atidengta lentelė žyminti gatvę rusų kalba.[5]

Galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

 
  1. Antanas Rimvydas Čaplinskas. Vilniaus gatvės. Vilnius: Charibdė, 2000. ISBN 9986-745-23-3.
  2. Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. ISBN 978-9986-420-89-7.
  3. Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.
  4. Rusų gatvė Vilniaus kataloge. [1]
  5. Varšuvos ir Rusų gatvėse Vilniuje pakabintos lentelės lenkų ir rusų kalbomis, 2016. [2]