Rintė (rumbė) – praeityje kiekvienuose namuose plačiai naudotas namų apyvokos daiktas, rinčiuota (dantyta) siaura pailga lentelė, kurios pagalba moterys skalbė skalbinius, taip pat juos išdžiovintus lygindavo, raičiodamos volelį – kočėlą, kočėtuvę. Rintę spaudžiant ir stumiant, kočėlas su audiniu sukdavosi ir skalbiniai išsilygindavo. Rankomis išgręžtais skalbiniais apvyniodavo kočėlą ir rinte kočiodavo tol, kol „išspausdavo“ visus nešvarumus.

Rintė

Rintė buvo gaminama iš kietos medienos su rankena viename ilgos lentelės gale (kartais – viršutinėje dalyje). Darbinėje, lygiu paviršiumi plokštumoje buvo išpjaustomi skersiniai užapvalinti „randai“. Priešinga rintės pusė dažniausiai likdavo lygi, neretai buvo pagražinama raižiniais ar piešiniais, geometriniu ar augaliniu ornamentu. Įvairiuose regionuose skyrėsi išpjovų forma ir dydis, įnagio dekoras. Puošnioji pusė kartais įgydavo reljefišką formą, kuri kočiojant tarnaudavo kaip papildoma atrama kitai rankai.

Lietuvoje redaguoti

Mediniai įrankiai baltiniams, audiniams lyginti, kočioti lietuvių buityje naudoti iki XX a. vidurio.[1] Buvo įprasta merginoms ar jaunamartėms dovanoti moteriškų darbų įnagius, išdailintus, išpuoštus raižytais ornamentais, ženklais, inicialais. Kadangi nemažai moteriškų darbų būdavo atliekama talkomis arba draugėje, buvo svarbu nepamesti, išskirti savąjį darbo įnagį. Keičiantis buities sąlygoms šie darbo įrankiai tapo tik praeitį liudijančiais eksponatais, jų gaminimas nutrūko. šiandien senuosius moterų darbo įrankius – kultuves, kočėlus su rintėmis – naujam gyvenimui prikelia folklorinių ar etnografinių ansamblių instrumentalistai, sukuriantys originalų medinių instrumentų skambesį, žaismingą ritmiką.[2] Rinte grojama per jos išpjaustytą kočiojimo paviršių braukant mediniais šaukštais ar lazdelėmis.

Literatūra redaguoti

  • Бежкович А. С. и др. Хозяйство и быт русских крестьян. – М.: Советская Россия, 1959.
  • Бычков В. Н. Музыкальные инструменты. – М.: АСТ-ПРЕСС, 2000. – ISBN 5-7805-0537-3.

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti