Bukmolas
| Bukmolas bokmål | |
| Kalbama | Norvegija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | keli milijonai |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | - |
| Kilmė | indoeuropiečių germanų šiaurės germanų vakarų ir rytų skandinavų norvegų naujoji norvegų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba |  Norvegija |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | nb |
| ISO 639-2 | nob |
| ISO 639-3 | nob |
Bukmolas (norv. bokmål – knygų kalba) – oficialus norvegų kalbos registras. Jį vartoja apie 88 % Norvegijos gyventojų.[1]
Istorija
redaguotiKai Norvegija 1814 m. (po daugiau negu 400 metų trukusios sąjungos su Danija) tapo savarankiška, danų kalba buvo oficiali šalies rašytinė kalba. Norvegų tauta norėjo savo, norvegų, kalbos. Vieni norėjo po truputį performuoti danų kalbą ir ją pritaikyti norvegiškam tarimui. Iš to atsirado tai, kas dabar vadinama Bokmål. Kiti norėjo norvegų tarmių pagrindu sukurti visiškai naują rašytinę kalbą. Tai pavyko padarytii Ivar Aasen XIX a. viduryje po daugelio metų trukusių darbų. Jo kalba yra žinoma kaip Nynorsk. Abi šios kalbos nuo 1985 m. turi oficialų statusą.
Abėcėlė
redaguotiNorvegų kalbos abėcėlė skiriasi nuo įprastos lotyniškos abėcėlės paskutinėmis 3 raidėmis: æ, å, ø. Raidės c, q, w, x, z rašomos tik tarptautiniuose žodžiuose.
| Didžiosios raidės | A | B | C | D | E | F | G | H | I | J | K | L | M | N | O | P | Q | R | S | T | U | V | W | X | Y | Z | Æ | Ø | Å | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mažosios raidės | a | b | c | d | e | f | g | h | i | j | k | l | m | n | o | p | q | r | s | t | u | v | w | x | y | z | æ | ø | å |
Išnašos
redaguoti- ↑ Norvegų kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009