Rentgeno spinduliai

Rentgeno spinduliai arba rentgeno spinduliuotė (angl. X-ray) – elektromagnetinės bangos, kurių ilgis λ = 3·(10–13–10–8) m, dažnis 1016–1021 Hz.[1] Fotonų energija – 0,1–100 keV. (Šie skaičiai įvairiuose literatūros šaltiniuose gali šiek tiek skirtis, nes ribos nėra griežtai apibrėžtos). Rentgeno diapazonas dar skirstomas į minkštą (mažiausios energijos) ir kietą (didžiausios energijos) rentgeno spinduliavimą.


K – katodas (spinduliuoja elektronus, įelektrintas neigiamai)
A – anodas (įelektrintas teigiamai)
X – rentgeno geju spinduliuotė
Uh – katodo kaitinimo įtampa
Ua – greitinančioji įtampa
Pirmasis medicininis rentgenų spindulių panaudojimas. Vilhelmas Rentgenas padarė savo žmonos Anna Bertha Ludwig rankos Rentgeno nuotrauką.
Vilhelmas Rentgenas, 1895 metais atrado Rentgeno spindulius.

Rentgeno spindulių gavimas

redaguoti

Rentgeno spinduliai gaunami rentgeno aparatuose panaudojant įgreitintus elektronus. Dideliu greičiu atsitrenkę į anodą, jie savo judėjimo energijos nedidelę dalį (0,1–5 %) išspinduliuoja rentgeno spindulių pavidalu.

Astronomijoje rentgeno spinduliai susidaro labai aukštos temperatūros (1–100 milijonų K) plazmoje, sąveikaujant didelės energijos elektronams su magnetiniu lauku (sinchrotroninis spinduliavimas) arba didelės energijos elektronams su mažos energijos fotonais (Komptono reiškinys).ll

Rentgeno spindulių panaudojimas

redaguoti

Rentgeno spindulių poveikis

redaguoti

Rentgeno spinduliai yra jonizuojančiosios spinduliuotės rūšis, todėl kenksmingi žmogui ir elektroniniams prietaisams.

Šaltiniai

redaguoti
  1. rentgeno spinduliuotė(parengė Vaidutis Antanas Šalna). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-15).