Rentgeno spinduliai
Rentgeno spinduliai arba rentgeno spinduliuotė (angl. X-ray) – elektromagnetinės bangos, kurių ilgis λ = 3·(10–13–10–8) m, dažnis 1016–1021 Hz.[1] Fotonų energija – 0,1–100 keV. (Šie skaičiai įvairiuose literatūros šaltiniuose gali šiek tiek skirtis, nes ribos nėra griežtai apibrėžtos). Rentgeno diapazonas dar skirstomas į minkštą (mažiausios energijos) ir kietą (didžiausios energijos) rentgeno spinduliavimą.
Rentgeno spindulių gavimas
redaguotiRentgeno spinduliai gaunami rentgeno aparatuose panaudojant įgreitintus elektronus. Dideliu greičiu atsitrenkę į anodą, jie savo judėjimo energijos nedidelę dalį (0,1–5 %) išspinduliuoja rentgeno spindulių pavidalu.
Astronomijoje rentgeno spinduliai susidaro labai aukštos temperatūros (1–100 milijonų K) plazmoje, sąveikaujant didelės energijos elektronams su magnetiniu lauku (sinchrotroninis spinduliavimas) arba didelės energijos elektronams su mažos energijos fotonais (Komptono reiškinys).ll
Rentgeno spindulių panaudojimas
redaguoti- Medicinoje rentgeno spinduliai naudojami diagnostikoje ir terapijoje.
- Fizikoje ir technikoje jie naudojami kristalinių medžiagų struktūrai tirti.
- Astronomijoje rentgeno diapazonas suteikia informacijos apie didelių energijų procesus, vykstančius aktyvių galaktikų branduoliuose, akreciniuose diskuose.
Rentgeno spindulių poveikis
redaguotiRentgeno spinduliai yra jonizuojančiosios spinduliuotės rūšis, todėl kenksmingi žmogui ir elektroniniams prietaisams.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ rentgeno spinduliuotė(parengė Vaidutis Antanas Šalna). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-15).