Reino–Maino–Dunojaus kanalas
Reino–Maino–Dunojaus kanalas (vok. Rhein-Main-Donau-Kanal) – laivybinis kanalas pietų Vokietijoje, Bavarijoje; jungia Reino intaką Mainą su Dunojumi. Sujungia ne tik Reiną su Dunojumi, bet ir Šiaurės jūrą su Juodąja jūra, atveria priėjimą prie jūrinių kelių centrinės Europos valstybėms. Ilgis 171 km, didžiausias plotis 55 m, gylis 4 metrai. Įrengta 16 šliuzų.[1]
Prasideda ties Bambergu – nuo Maino intako Regnico žiočių. Kanalas eina tiek pačia Regnico upe, tiek greta įrengta dirbtine vagą, toliau – viena Regnico ištakų Rednicu. Kiek žemiau Roto krypsta į pietryčius, kerta Frankonijos Albo kalnus, prie Ditfurto susilieja su Dunojaus intaku Altmiuliu, nuo Ditfurto iki Kelheimo eina Altmiulio slėniu, toliau – vaga. Su Dunojumi susijungia ties Kelheimu. Didžiausi uostai: Bambergas, Forchheimas, Erlangenas, Fiurtas, Niurnbergas.[1]
Reino–Maino–Dunojaus kanalu plaukia iki 2500 t talpos laivai. Gabenamos daugiausia maistas ir pašarai, žemės ūkio, miškų produkcija, rūdos ir metalo laužas, geležis, plienas ir kiti metalai, trąšos, statybinės medžiagos, nafta ir jos produktai.[2]
Kanalas pradėtas kasti 1837 m. Bavarijos karaliaus Liudviko I iniciatyva. 1960–1992 m. rekonstruotas.[1]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 Rimantas Krupickas. Maino–Dunojaus kanalas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
- ↑ Wasser- und Schifffahrtsdirektion Süd: Verkehrsbericht 2010 Archyvuota kopija 2012-02-01 iš Wayback Machine projekto.