Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

27°36′ p. pl. 144°20′ v. ilg. / 27.600°š. pl. 144.333°r. ilg. / 27.600; 144.333

Rapa Itis tarp kitų Tubuajo salų
Palydovinė salos nuotrauka

Rapa Itis (pranc. Rapa Iti – „Mažoji Rapa“) arba tiesiog Rapa – sala Ramiajame vandenyne, Prancūzijos Polinezijos pietinėje dalyje, Tubuajo salyne, Baso salų grupėje. Plotas – 40,57 km².

Rapa Itis yra viena iš Baso salų, toliausiai į pietus nutolusi gyvenama Prancūzijos Polinezijos sala. Tai ir viena labiausiai atskirtų visos Polinezijos salų. Rapa Itis – netaisyklingo pavidalo sala, stačiais, smarkiai raižytais krantais. Sala vulkaninės kilmės, kalnuota. Visą ją užima sudūlėjusio ugnikalnio ketera. Aukštis siekis 650 m (Perau k.). Buvusioje ugnikalnio kalderoje susidariusi uždara įlanka. Rapa Itis paskelbta rezervatu, čia saugomos nykstančios paukščių rūšys. Klimatas drėgnas, subtropinis. Sausį oras sušyla tarp 22–25 °C, liepą temperatūra laikosi apie 17–20 °C. Per metus iškrenta >2700 mm kritulių.

2017 m. duomenimis, saloje gyveno 515 žmonių.[1] Rapa Itis kartu su negyvenamomis Marotiri salelėmis sudaro komuną. Pagrindinė gyvenvietė – Ahurėjus. Salą kas 2–3 mėnesiai aplanko laivas Aranui. Vietos gyventojai kalba skirtinga kalba nei tubuajai, turi skirtingą kultūrą.

Salą polineziečiai apgyvendino maždaug XIII a. Panašu, kad jos gyventojai ėmė kovoti dėl salos išteklių, todėl buvo įrengta 14 įtvirtinimų, kuriuose telkdavosi salos gyventojai. 1791 m. Rapa Itį pasiekė britų jūrininko Džordžo Vankuverio ekspedicija ir pavadino salą Opara. Dėl jūrininkų užvežtų ligų ir alkoholio apie 3/4 salos gyventojų mirė. Salą taip pat puldinėdavo Peru vergų pirkliai. Į salą grįžę išsilaisvinę vergai sukėlė raupų epidemiją. Iš maždaug 2000 gyventojų 1826 m. po 40-ies metų buvo likę mažiau nei 120. 1867 m. sala paskelbta prancūzų protektoriatu, o kai britai čia įsteigė anglių papildymo stotį – aneksavo. Morongo Uta tvirtovę kasinėjo norvegų keliautojas ir tyrinėtojas Turas Hejerdalas (ieškojo sąsajų tarp Rapa Ičio ir Rapa Nui salų).

Šaltiniai

redaguoti
  1. Recensement de 2017 – Répartition de la population de la Polynésie française par îles, Institut de la statistique de la Polynésie française (ISPF)