Rambyno sūris
Rambyno sūris – lietuviškas puskietis fermentinis sūris, pavadintas vietovės, kurioje jis buvo sukurtas, vardu, t. y. Rambyno regioninio parko teritorijoje. Sukurtas ir pradėtas gaminti 1959 m. Vilkyškių pieninėje.
Istorija redaguoti
1959 m. pienininkas Petras Mačiulis su Vilkyškių pieninės meistru Albinu Skuču sukūrė ir įdiegė fermentinio 30 proc. riebumo „Rambyno“ sūrio gamybos technologiją.[1][2] Šis sūris buvo gaminamas keliose Lietuvos pieninėse. Jam taikyti aukšti gamybos standartai, naudojamas geriausias pienas. Sūris išsiskyrė ne tik savo skoniu, bet ir forma – tai buvo šešiakampis, neaukšto cilindro formos puskietis fermentinis sūris. Vėliau šį specifinės formos ir receptūros sūrį ėmė gaminti ir kitos pieninės Lietuvoje ir už jos ribų.
„Rambyno“ sūrio kokybę toli už Lietuvos sienų liudijo dar 1972 m. įteiktas trečiojo laipsnio diplomas, kurį Vilkyškių pieninė pelnė Tarybų Sąjungos parodoje, surengtoje Jerevane (Armėnija). Pažymėtina, jog šioje parodoje varžėsi keturios „Rambyno“ sūrio gamintojos (Vilkyškių, Šilutės ir Kelmės pieninės, taip pat ir pieninė iš Baltarusijos), tačiau laimėtojo titulą pelnė šio sūrio gaminimo pradininkė.
Šiuo metu tradicinis „Rambyno“ sūris nebegaminamas.[2] AB „Žemaitijos pienas“ šiuo vardu ženklina visą asortimentą užkandžių su lydytais, tepamais, pjaustytais sūriais ir priedais.[3]
Apibūdinimas redaguoti
Sūrio forma yra šešiakampė prizmė, kurios aukštis iki 7 cm, o atstumas tarp kraštinių iki 15 cm; jo masė siekia 1,5 kg. „Rambynas“ nuo kitų pikantiškų sūrių skiriasi ne tik forma. Jo skonis yra mažiau aštrus ir šiek tiek rūgštokas. Sūrio masė minkšta, elastinga, bet tankesnė nei įprasti pikantiški sūriai. Sūrio riebalų kiekis yra 30 %, druskingumas vidutinis (iki 2,5 % druskos). Brandinimui naudojamos pieno rūgšties bakterijos ir paviršinėje sūrio žievėje besivystanti mikroflora Bact. Linens. Sūris subręsta per 35 dienas, nuplaunamas, padengiamas parafino sluoksniu.
Literatūra redaguoti
- Николаев А. М. Технология мягких сыров. Cыр Рамбинас, 137–139.
Šaltiniai redaguoti
Nuorodos redaguoti
- Справочник потребителя сыров Archyvuota kopija 2019-12-29 iš Wayback Machine projekto.