Raitoji artilerija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Raitoji artilerija - artilerija, kurioje pabūklus vilko arkliai, o artileristai jojo raiti. Tai buvo sparčiai judanti lengvoji artilerija, galinti greitai atidengti ugnį iš reikiamos vietos. Raitoji artilerija paprastai buvo kavalerijos dalinių dalis. Atsirado XV–XVI a. sandūroje Prancūzijoje, vėliau – ir kt. Europos ir Amerikos šalyse. Išliko iki XX a. 6 dešimtmečio vidurio.

XIX a. 6-to dešimtmečio Švedijos raitosios artilerijos komanda su lengvąja patranka (Švedijos Armijos muziejus, Stokholmas)

Ta pati raitosios artilerijos komanda su lengvąja patranka iš priekio

Raitoji artilerija buvo šiuolaikinės savaeigės artilerijos pirmtakė. Ji būdavo ginkluota lengvosiomis patrankomis ar haubicomis, kurias velkamas prijungdavo prie pirmagalių. Patrankų įgulos į mūšį ir iš jo jodavo (kiekvienas artileristas savo arkliu) arba kartais važiuodavo ant šaudmenų vežimaičių. Esant reikalui raitosios artilerijos baterijos judėdavo risčia. Tuo raitoji artilerija skyrėsi nuo senosios lauko artilerijos, kur pabūklus (dažnai - sunkesnius) irgi vilko arkliai, tačiau artileristai paprastai eidavo pėsti.

Atvykusi į numatytą vietą raitosios artilerijos baterija ar įgula nušokdavo nuo arklių, greitai atkabindavo pabūklus nuo pirmagalių, nutaikydavo, apšaudydavo karteče ar granatomis, po to vėl greitai prikabindavo pabūklus prie pirmagalių, sėsdavo ant arklių ir judėdavo į naują poziciją.

Raitoji artilerija būdavo labai judri. Ji paprastai palaikydavo savo kavalerijos dalinius kovoje su priešininkais. Pvz., raitoji artilerija greitašauda suardydavo besiginančių pėstininkų kvadratus (karė), o tada pėstininkus suardytoje rikiuotėje lengvai atakuodavo kavalerija. Raitosios kavalerijos judrumas leisdavo aplenkti pėsčiąją lauko artileriją, pvz., priešo artileristus apšaudyti dar beruošiančius pozicijas. Raitoji kavalerija tikdavo veikti ariergarde, kur galėdavo pridengti lėtai judančius dalinius.
Raita baterija dažnai būdavo panaši į maždaug 50 kavaleristų grupę. Neatpažinti artileristai neretai tapdavo nemalonia staigmena - nedidelė penkiadešimties kavaleristų grupė staiga sustodavo ir per minutę apsisukdavo, atkabindavo patrankas ir apšaudydavo priešą ugnimi rimtesne nei penkiasdešimt karabinų. Dar po kelių minučių baterija vėl atsitraukdavo.

Galerija

• 
  Karališkosios raitosios artilerijos baterija prieš maivando mūšį su afganais
• 
  Anglijos raitosios artilerijos baterija bėga nuo atakuojančios afganų kavalerijos Maivando mūšyje
• 
  Maksimilijano Gierymskio (Maksymilian Gierymski; 1846–1874) paveikslas „Rusijos raitosios kavalerijos ataka“
• 
  D.Britanijos raitosios artilerijos įgula persekioja besitraukiantį priešą (Pirmasis pasaulinis karas).