Raguva (reljefas)
Raguva – nedidelis sausas slėnis (arba juo vanduo gali tekėti tik periodiškai), kurio šlaitai padengti velėna, gali būti apaugę krūmais ar medžiais.[1]
Raguvų dugnas būna lėkštai įdubas, dažnai neturi išreikštos vagos. Šlaitai iškilūs, tolydžiai pereina į vandenskyros zonas. Neturi aiškios viršūnės, dubesnė vieta tolygiai pereina į raguvą.
Raguvų ilgis būna nuo kelių šimtų metrų iki 25 km, gylis – nuo kelių metrų iki dešimčių (~50) metrų, plotis – iki šimtų metrų.[2]
Šlaitai ir dugnas padengti velėna, dažnai apaugę krūmais ar mišku, kuriuos iškirtus raguvose neretai vėl prasideda vandens erozija ir ima formuotis naujos griovos. Raguvos dažniausiai susidaro iš apaugusių griovų, nors gali susidaryti ir be griovos stadijos.
Raguvos būdingos miškastepės ir stepių aukštumoms bei lygumoms (pvz., Pavolgio ir Vidurio Rusijos aukštumose). Lietuvoje raguvos dažniausiai susidarė senojo daugiamečio įšalo sąlygomis vykstant plokštuminei erozijai arba išeroduotos fliuvioglacialinių vandenų. Raguvų tinklas tankiausias Medininkų aukštumoje (Šumsko, Arklėnų apylinkėse) – iki 12 km/km².[3]
Griovos nuo raguvų skiriasi tuo, kad griovų krantai neapžėlę krūmais ar medžiais, neturi velėnos, dėl ko jie paprastai po kiekvieno didelio lietaus didėja.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Балка,Большая советская энциклопедия, T. III (Бари—Браслет). – Москва: Советская энциклопедия, 1970
- ↑ балка, География. Современная энциклопедия.
- ↑ Algimantas Česnulevičius. Raguva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011