Prazarokų valsčius

Prazarokų valsčius
Laikotarpis: XIX a.1939 m.
Belarus location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje
Adm. centras: Prazarokai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Dysnos apskritis (186?–1915)
Lenkija Lenkija
Naugarduko vaivadija (1920–1922)
Vilniaus vaivadija (1926–1939)
Dysnos apskritis (1920–1939)

Prazarokų valsčius (rus. Прозорокская волость, lenk. gmina Prozoroki) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje šiaurės Baltarusijos teritorijoje. Centras – Prazarokai.

IstorijaKeisti

Valsčius įkurtas XIX a. 1929 m. balandžio 11 d. prie Prazarokų valsčiaus prijungta dalis Plisos valsčiaus ir Čarnievičų valsčiaus, o dalis Prazarokų valsčiaus perduota Jaznos valsčiui, Plisos valsčiui ir naujam Halubičų valsčiui.[1]

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 3874 492 kiemai [2] 90
1874 m. 4068 471 kiemas [3] 6 seniūnijos 89
1880 m. 5741 457 kiemai [4] 6 seniūnijos 94
1885 m. 5960 466 kiemai [5] 6 seniūnijos 94

VadovaiKeisti

  • B. Semčionokas, viršaitis nuo 1884 m.[6]

SuskirstymasKeisti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[7] Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[8]
Blašninkai Блошникское Błoszniki
Cerkauna Церковненское Cerkowno
Divninkai Дивникское Dziwniki
Prazarokai Прозорокское Prozoroki
Saninkai Санникское Sanniki
Ziabkos Зябецкое Ziabki
Iš viso: 6 seniūnijos 6 seniūnijos

ŠaltiniaiKeisti

  1. Dz.U. 1929 nr 22 poz. 224
  2. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 292 psl.
  3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 294 psl.
  4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 331 psl.
  5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 330 psl.
  6. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 416 psl.
  7. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 113–115 psl.
  8. Prozoroki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 68 psl. (lenk.)