Povilas Gaidelis
Gimė 1934 m. birželio 29 d. (90 metų)
Lepšiuose, Švenčionių apskritis
Tautybė lietuvis
Tėvas Gabrielius
Motina Vincenta
Sutuoktinis (-ė) Eugenija
Vaikai Ingrida, Ramunė
Veikla Lietuvos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
Sritis Priešuždegiminių junginių farmakologija, neurofarmakologija.

Povilas Gaidelis (g. 1934 m. birželio 29 d. Lepšiuose, Švenčionių apskritis) – Lietuvos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.

Biografija

redaguoti

1959 m. baigė miškininkystės mokslus ir 4 metus dirbo gamtposaugos srityje. 1969 m. baigė Vilniaus universitetą. 1974 m. apgynė disertaciją „Kai kurių imunodepresantų poveikis linijinių pelių odos alotransplantatų gyvybingumo trukmei ir morfohistocheminiams pokyčiams juose“, medicinos mokslų kandidatas. 1989 m. TSRS medicinos mokslų akademijos Leningrado eksperimentinės medicinos mokslo tyrimų institute apgynė disertaciją „Naujų priešuždegiminių priemonių paieškos tarp arilketonų ir jų darinių struktūriniai pagrindai“, medicinos mokslų daktaras.

Nuo 1969 m. Vilniaus universiteto Vaistų sintezės ir tyrimo laboratorijos bendradarbis, 1987-1992 m. Farmakologijos sektoriaus vedėjas, nuo 1992 m. laboratorijos vedėjas. Nuo 2000 m. profesorius. 1990 m. kartu su kitais Vilniaus ir Kauno mokslininkais įkūrė Lietuvos vaistų registravimo įstaigą. Stažavosi Islandijoje ir JAV FDA žinyboje.1997-1998 m. stažavosi Oksfordo universitete psichologijos ir neurofarmakologijos srityse. 2019 m. paruošė ir išleido Jubiliejinį leidinį "Šimtas širdžių - ant Tėvynės laisvės kovų aukuro."2021 m. išleido atsiminimus "Gyventi, negalima mirti! Sunki kelionė per epochų lūžius."

Mokslinė veikla

redaguoti

Mokslinio darbo kryptis – naujų vaistų nuo uždegimo paieškos. Organizavo vaistų registravimo sistemą. 1990-1995 m. Lietuvos farmakologijos komiteto pirmininkas. Paskelbė daugiau kaip 160 mokslinių straipsnių. 24 išradimų autorius, su kitais.[1]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Povilas Gaidelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 323 psl.