Pinokio nuotykiai

Pinokio nuotykiai
Pinocchio.jpg

Enrico Mazzanti iliustruota knyga

Autorius Carlo Collodi
Šalis Italija
Žanras apysaka vaikams
Originalus leidimas
Pavadinimas Pinokio nuotykiai
Šalis Italija
Kalba italų
Išleista 1883 m.

Pinokio nuotykiai (it. Le avventure di Pinocchio arba Pinokis) – 1883 m. italų rašytojo Carlo Collodi sukurta apysaka vaikams. Pradžioje (1881 m.) buvo skelbiama „Vaikų laikraštyje“ (it. Il Giornale dei Bambini) atskiromis dalimis, o 1883 m. išleista kaip atskira knyga.

Knygoje pasakojami medinės lėlės Pinokio, sukurtos medžio drožėjo pono Džapeto, nuotykiai. Veiksmas vyksta viename iš Toskanos kaimų. Pinokis buvo išdrožtas iš medžio, tačiau pats labai norėjo būti gyvas ir dėl to patenka į įvairius nuotykius. Dėl savo pomėgio meluoti jo medinė nosis vis auga.[1]

Nuo pat pradžių Pinokis tapo kultūrine ikona ir žmogaus būsenos metafora, žinoma visame pasaulyje. Tai yra vienas labiausiai atpažįstamų personažų visoje literatūroje ir mene. Ši istorija buvo pritaikyta daugybę kartų, pavyzdžiui, 1940 m. Volto Disnėjaus animacijos studija sukūrė pirmąjį animacinį filmą apie šį personažą.[2] Taip pat Pinokio istorijos sutinkamos teatre, televizijoje, filmuose, žaislų pramonėje ir kitur.

XX a. italų filosofas Benedetto Croce įvardijo šią knygą kaip vieną geriausių Italijos literatūros kūrinių.[3]

2018 m. ši knyga buvo išversta į daugiau nei 300 kalbų visame pasaulyje.[4] Dėl to ji laikoma labiausiai verčiama ne religine knyga istorijoje, taip pat viena labiausiai parduodamų knygų pasaulyje – jos parduota virš 80 milijonų.[5]

Siužeto santraukaKeisti

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Dailidė randa kalbantį medžio gabalą ir atiduoda jį vargšui kaimynui Džapetui, kuris iš medžio išdrožia lėlę ir pavadina Pinokiu. Šis, vos tik išmokęs vaikščioti, pabėga nuo Džapeto.

Pasirodo, Pinokis svajoja tapti tikru berniuku, tačiau tik krečia pokštus ir kelia baisią sumaištį. Netrukus karabinieriai suima Džapetą, nes įtaria, kad šis netinkamai prižiūri Pinokį. Pinokis grįžta į Džapeto namus ir netyčia pribaigia kalbantį svirplį, kuris nori jam padėti. Tą vakarą Pinokis užmiega kojas užkėlęs ant viryklės ir ryte supranta, kad jos nudegė. Grįžęs iš kalėjimo Džapetas pagamina Pinokiui naujas kojas.

Dėkingas Pinokis pažada eiti į mokyklą ir Džapetas parduoda savo vienintelį paltą, kad nupirktų Pinokiui knygą.

Jei jis elgsis gerai ir bus kilnus, galbūt Pinokio svajonė išsipildys ir jis nebebus tik medinukas.

Pinokis patiria begalę keisčiausių ir įdomiausių nuotykių ir pridaro daug klaidų, nesugebėdamas atskirti, kas jam linki blogo, o kuo iš tiesų galima pasitikėti.[6]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Bad Things Happen to Bad Children
  2. Pinocchio Carlo Collodi
  3. Benedetto Croce, «Pinocchio», in Idem, La letteratura della nuova Italia, vol. V, Laterza, Bari 1957 (IV ed.), pp. 330-334.
  4. Giovanni Gasparini. La corsa di Pinocchio. Milano, Vita e Pensiero, 1997. p. 117. ISBN 88-343-4889-3
  5. Le avventure di Pinocchio
  6. Pinokio nuotykiai: medinuko istorija