Pietų Karolina
Pietų Karolina (angl. State of South Carolina) – 8-oji JAV valstija, esanti šalies pietryčiuose, Atlanto vandenyno pakrantėje. Sostinė – Kolumbija. Plotas – 82,9 tūkst. km²; 5,1 mln. gyventojų (2021 m.).
| Pietų Karolina South Carolina | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-5) ------ vasaros: (UTC-4) | |||||||
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos
| ||||||
| Administracinis centras | Kolumbija | ||||||
| Apygardos | 46 | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų | ||||||
| Įkūrimo data | 1788 m. | ||||||
| Gubernatorius | Henry McMaster (R) | ||||||
| Gyventojų | 5 190 705 (23) | ||||||
| Plotas | 82 931 km² (40) | ||||||
| - vandens % | 6 % | ||||||
| Tankumas | 63 žm./km² (19) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Sasafraso kalnas (1085 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-SC | ||||||
| Tinklalapis | sc.gov | ||||||
 Vikiteka |
Pietų KarolinaVikiteka | ||||||
Valstija įkurta 1788 m. gegužės 23 d.
Geografija
redaguotiIlgas ir tolygus valstijos pajūris šiaurinėje dalyje smėlėtas, o į šiaurę nuo Džordžtauno tampa pelkėtas, jį vagoja upeliai ir įlankos. Pietinėje dalyje daug užutėkių, estuarijų, maršų. Priekrantėje daug smulkių salų.
Apie du trečdaliai Pietų Karolinos teritorijos yra Atlanto pakrantės žemumoje. Einant į vakarus paviršius kyla į Pidmonto plynaukštę ir Mėlynuosius kalnus (Apalačų dalis), kuriuose yra aukščiausia Pietų Karolinos vieta – Sasafraso kalnas (1085 m). Tarp žemumos ir Pidmonto plynaukštės tęsiasi denudacinė pakopa – Krioklių juosta.[2]
Pietų Karolinos klimatas subtropinis musoninis. Vasaros ilgos ir karštos, o žiemos trumpos ir gan šiltos. Aukščiausia temperatūra liepą +31–33 °C, sausį +10–14 °C, žemiausia – atitinkamai +20–23 °C ir -1–3 °C. Per metus iškrinta 1300–1600 mm kritulių.[2] Aukštesnėje valstijos dalyje žiemą pasitaiko sniego. Vasaromis dažnos audros, kartais būna tornadų, pakrantę retkarčiais siaubia uraganai.
.jpg)
Valstiją tankiai vagoja nuo Apalačų link vandenyno tekančios upės – Savana, Santi (su Voteri, Kongari, Saluda), Pi Di, Edistas. Sudaryta daug tvenkinių – Moultrio, Mariono, Strom Tarmondo, Hartvelio, Murėjaus. Upėse daug krioklių.
Dirvožemiai daugiausia geltonžemiai, geležaliuminžemiai, pakrantėje – šlynžemiai.[2]
Pietų Karolinos miškingumas – 66,8 %.[2] Mėlynuosiuose kalnuose auga plačialapių ir mišrieji miškai, vandenyno pakrantėje, upių slėniuose – mangrovės. Pietų Karolinos vidurinėje dalyje yra sodintinių pušynų. Įsteigtas Kongari nacionalinis parkas, Frensio Mariono, Samterio nacionaliniai miškai, keletas nacionaliniu mastu saugomų šlapynių, salų, upių slėnių.
Gyventojai
redaguotiValstija gana tankiai apgyvendinta – daugiausia gyventojai susitelkę Mėlynųjų kalnų pašlaitėje (Grinvilio aglomeracija), centrinėje dalyje (Kolumbijos aglomeracija) ir vandenyno pakrantėje (Čarlstono aglomeracija).
2020 m. etninė sudėtis:
- baltieji – 65,5 %
- afroamerikiečiai – 26,3 %
- lotynoamerikiečiai – 6,9 %
- azijiečiai – 2,3 %
- indėnai – 1,8 %
Didžiausi miestai
redaguoti2020 m. duomenys[3]
- Čarlstonas (150,2 tūkst. gyv.)
- Kolumbija (136,8)
- Nort Čarlstonas (114,8)
- Maunt Plezantas (90,8)
- Rok Hilis (74,4)
- Grinvilis (70,7)
- Samervilis (50,9)
- Gus Krikas (45,9)
- Samteris (43,4)
Ekonomika
redaguotiPietų Karolinos gamybos pramonė priklauso nuo žemės ūkio, taip pat nuo vandens energijos. Pagrindiniai valstijos žemės produktai yra tabakas ir sojų pupelės. Iš naminių gyvūnų auginami galvijai ir mėsiniai viščiukai. Žvejojami mėlynieji krabai ir krevetės. Valstijai taip pat svarbi chemikalų, automobilių, įvairių mechanizmų gamyba. Pagrindinis valstijos pelnas ateina iš turizmo sektoriaus (pajūrio kurortai).
Naudingosios iškasenos neturi didelės reikšmės valstijos ekonomikai. Išskyrus auksą, dauguma jų yra birūs, tai akmuo, molis, smėlis, žvyras.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ USA: States and Major Cities, citypopulation.de
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Pietų Karolina. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ USA: South Carolina, citypopulation.de