Parugė

Parugė – lietuvių paprotys – apeiginis kolektyvinis rugių ir kitų pasėlių lankymas, daugiausia žydint rugiams. Valstiečiai, antifoniniu būdu dainuodami apeigines dainas, apeidavo laukus, po to vaišindavosi, susėdę parugėje. Jaunimas šokdavo, pindavo rugiagėlių vainikus.

Šis paprotys kilęs iš senovės žemdirbių magiško veiksmo – ėjimo ratu, taip siekiant apsaugoti laukus nuo krušos, piktžolių, gauti gerą derlių.

Paprotys minimas XVI a. rašytiniuose šaltiniuose. XIX a. buvo paplitęs visoje Lietuvoje, iki XX a. pr. – Šiaurės rytų Lietuvoje.