Atverti pagrindinį meniu

Palai (Palaumnili) – senovės tauta II tūkst. pr. m. e. gyvenusi šiaurinėje Mažosios Azijos dalyje, kuri vėliau vadinama Paflagonija. Jie naudojo indoeuropietišką palų kalbą, o jų gyvenamas regionas įvardijamas kaip Pala.

IstorijaKeisti

 
Palai į šiaurės vakarus nuo Hati žemės

Palai, kaip ir jiems giminingi hetitai bei luviai, atsikėlė į Mažąją Aziją III tūkst. pr. m. e. Jie koncentravosi Kizilirmako žemupyje. Apie juos yra žinoma labai mažai.

Nuo XVII a. pr. m. e. Pala priklausė Hetitų imperijai. Iš to laikotarpio randami dantiraščio tekstai, rašyti palų kalba. Juose randamos žinios apie jų mitologiją. Svarbiausias palų dievas buvo audros dievas Caparva, o deivė - Katahcivuri. Jų saulės dievas vadinosi Tijazas.

XV a. pr. m. e. palus nusiaubė jų rytiniai kaimynai neindoeuropiečiai kaškai. Manoma, kad būtent apie šį laikotarpį palai buvo asimiliuoti ir išnyko kaip atskira etninė grupė. Tiesa, jų kalba ilgokai (iki XIII a. pr. m. e.) buvo naudojama kaip ritualinė kalba.