Odekolonas

Odekolonas (pranc. Eau de Cologne, vok. Kölnisch Wasser – vanduo iš Kiolno) – kvapiųjų medžiagų spiritinis tirpalas, naudojamas kaip aromatizuojanti ir higienos priemonė.[1] Tai lengvi, gaivūs arba vaisių kvapo aromatai, kuriuose yra 2–4 proc. eterinių aliejų, o kitas dalis sudaro alkoholis ir vanduo. Odekolono kvapas išlieka juntamas maždaug 2 valandas.[2] Odekolono sudėtyje yra citrusinių aliejų mišinio, įskaitant citrinos, apelsino, tanžerino, klementino, bergamotės, žaliosios citrinos, greipfruto, raudonojo ir aitriojo apelsino aliejus. Jame taip pat gali būti nerolio, levandų, rozmarinų, čiobrelių, raudonėlio, petigreno (apelsinų lapų), jazmino, alyvuogių ir tabako eterinių aliejų.

L. Farinos odekolonas (1811)
Odekolono užsakymas Napoleonui (1811)

IstorijaKeisti

Šie kvepalai buvo sukurti Kiolne (Cologne), Vokietijoje.[3] Odekolono kūrėju laikomas italų kilmės parfumeris Johanas Farina (1685-1766), įsikūręs Kiolne ir čia įsteigęs parfumerijos manufaktūrą. Pirmą kartą pagamintas 1709 m., jis tapo bendriniu pavadinimu kvapiųjų preparatų, kuriuose eterinių aliejų tipinė koncentracija sudarė 2–5 %, kitą dalį – ekstraktų, alkoholio ir vandens mišinys.[4] Kitas žymus odekolonas, tebegaminamas anksčiausiai nuo 1799 m., yra „4711“, taip pat sukurtas Kiolne.

Šiuolaikinėje Amerikos anglų kalboje terminas „odekolonas“ suprantamas kaip kvepalai, paprastai parduodami vyrams. Taip pat gali reikšti mažiau koncentruotą (bet labiau prieinamą) populiarių kvepalų versiją.[5]

Alkoholio surogatasKeisti

Po 1812 m. karo odekolonas pateko į Rusiją, kur vietos parfumeriai, į jį pridėję tris eterinius aliejus – bergamotės, citrinos ir nerolio, – pradėjo vadinti „Troinoj“ (rus. Тройной одеколон – „Trigubas“). Po Spalio revoliucijos Rusijoje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas labai pigių kvapų, kurie buvo vadinami „odekolonu“, masinei gamybai. Aišku, jie mažai ką bendro turėjo su J. Farinos produktu. Per Pirmąjį pasaulinį karą, kai šalyje buvo įvestas sausas įstatymas, odekolonas pradėtas naudoti kaip alkoholio surogatas. Prekyba šiuo skysčiu buvo svarbus vaistinių ir parduotuvių pajamų šaltinis tiek Petrograde, tiek provincijoje.[6] Kitas šio alkoholio surogato naudojimo pakilimas įvyko TSRS per 1980–ųjų kovos su alkoholiu kampaniją. Odekolonas išliko populiarus tarp rusų alkoholikų 2000-aisiais.[7] Užsienio tyrėjai pateikė odekolono gėrimo pavyzdžių posovietinėse šalyse.[8]

ŠaltiniaiKeisti

 

Vikiteka

  1. Odekolonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
  2. Kuo skiriasi kvepalai, odekolonas ir tualetinis vanduo. delfi.lt
  3. „Perfume & Cologne Market 2019-2025 | Professional Survey By ICRW“. Big Fashion trends (anglų). 2019-09-20. Nuoroda tikrinta 2019-09-20. 
  4. „Finding Queen Victoria’s perfume“. Royal Central (anglų). 2019-05-12. Nuoroda tikrinta 2019-09-20. 
  5. „Smelling Colognes for Men“. ReviewsCon. 2019-09-09. Nuoroda tikrinta 2019-09-20. 
  6. Аржанов Н. П. Аптеки и алкогольная монополия. Провизор
  7. Грибань Е. Ф. Профилактика наркомании
  8. Lachenmeier D. Composition of Alcohol Products from Markets in Lithuania and Hungary